A.Skardžiaus teigimu, įmonės samdėsi užsienio konsultantus, teisininkus, viešųjų ryšių specialistus, vadovų atlyginimai esą buvo išpūsti, nesusiję su veiklos rezultatais, buvo daroma, kas norima, o už viską mokėjo Lietuvos energetikos ir dujų vartotojai.
Leidžiamos antys
Kaip ponas Skardžius visada ir daro – pirma išmeta antį, o paskui žiūri, kas bus, – sakė R. Masiulis
R.Masiulis nurodė, kad pagal sutartį buvo teikiamos ne tik konsultacinės, bet ir inžinerinės paslaugos. „Kaip ponas Skardžius visada ir daro: pirma išmeta antį, o paskui žiūri, kas bus“, – sakė R. Masiulis.
A.Skardžius turi įtarimų dėl „Klaipėdos naftos“ veiklos ir priekaištų R. Masiuliui, kad šis suskystintų dujų terminalo projektą ėmėsi įgyvendinti kaip komercinį.
„Ne konsultantuose esmė. Valstybė turi 70 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, tai privatus juridinis asmuo, o R.Masiulis projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva kaip komercinį. Kada jau buvo sudaryta sutartis su „Hoegh LNG Ltd“ dėl 1 mlrd. 800 mln. litų įsipareigojimų, taip projektas tapo socializuotas. Tada jau Seimas ir Vyriausybė priėmė sprendimą, kad už tai turės sumokėti vartotojai“, – piktinosi A. Skardžius.
Įgyvendino per greitai?
„Ponas Skardžius, suvedus viską, ką jis sako, išgyvena, kad projektas per daug greitai vyko. Jo manymu, po kiekvieno žingsnio reikėjo daryti ilgas pauzes, kad tai atitiktų standartinę praktiką“, – sakė R. Masiulis.
„Mes pasirinkome savo terminalą atviro konkurso būdu aršioje konkurencinėje kovoje ir mokame identišką kainą, kokią moka Kuveito terminalas. Bet mokame pigiau nei Dubajaus ir Livorno projektas, nors mūsų terminalas yra pritaikytas žiemos sąlygoms, turi gerą variklį, gali greitai plaukti. Techninis pranašumas yra“, – pridūrė R. Masiulis.
R.Masiulio teigimu, jau buvo atlikta 12 projekto veiklos patikrinimų ir jie, jo nuomone, tęsis tol, kol pavyks kažką surasti. Tokie veiksmai, pasak pašnekovo, trukdo terminalo statybai.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
