Lietuvoje registruotos įmonės dažniausiai krito tokiuose sektoriuose kaip didmeninė prekyba, transportas ir paslaugų teikimas.
„Įstatymai reglamentuojantys įmonių pripažinimą nemokiomis Baltijos šalyse gerokai skiriasi, – teigė UAB Creditreform Lietuva direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas, – bankrutuojančiųjų skaičius daugiau rodo ne kiek sėkmingi vienos ar kitos šalies verslininkai, o kaip lengva ar sunku tam tikroje šalyje bankrutuoti. Geriau padėtį atspindėtų bankrotų ir veikiančių kompanijų santykis, tačiau Registrų centro valdomame Lietuvos įmonių registre apstu „veikiančių“ įmonių, kurios jau seniai nėra gavusios nė lito pajamų ir neturi nė vieno darbuotojo. Latvijoje ir Estijoje įmonių registrai nuo tokio balasto jau išvalyti. Todėl bene objektyviausia lyginti bankrutuojančių kompanijų skaičiaus pokytį Baltijos šalyse per keletą metų“.
Tuo metu kai pas latvius ir estus verslo nesėkmių mažėja (estai mažėjimą skaičiuoja jau kelis metus iš eilės), Lietuvoje rankas iškėlusių kompanijų stabiliai gausėja jau nuo 2012 m. Per 2012–2013 metus Latvijoje baltą vėliavą iškėlusių įmonių sumažėjo 7 proc., o Estijoje – 8 proc. Tuo metu Lietuvoje tokių įmonių atsirado net 12 proc. daugiau. Tarp galimų tokio skirtumo priežasčių ir didesnė rizikingesnių sektorių (transportas, logistika) dalis Lietuvos ekonomikoje, o taip pat tai, kad bankrotas Lietuvoje neretai naudojamas kaip skolų išieškojimo priemonė. Kolegos latviai ir estai taip pat teigia, jog jų šalys greičiau nei Lietuva susitvarkė su 2008 m. krize, ką paliudija ir Latvijoje bei Estijoje jau cirkuliuojantis euras.
Tarp žinomų įmonių, pernai užvėrusių duris: AB Ūkio bankas, informacinių technologijų UAB ERP, saugos tarnyba UAB Trikampis žiedas, pašto įmonė Vilpostus, aviacijos paslaugas siūliusi UAB Aurela, statybos UAB Adakris, pėdkelnes ir kojines gaminusi UAB Dana ir Ko.
Tiesa, bankrotų tendencijos kiek pakito 2014 m. Remiantis pirmųjų dviejų mėnesių duomenimis, Estijoje bankrotų lygis stabilizavosi. Creditreform Estija prognozuoja, kad iš rinkos besitraukiančiųjų skaičius turėtų būti panašus kaip ir pernai arba tik kiek didesnis. Lietuvoje per sausį-vasarį fiksuotas 11 proc. bankrotų gausėjimas. „Pokyčiai šiuo metu vykstantys rinkoje verčia manyti, kad panašus ar netgi didesnis augimas visai įmanomas ir perspektyvoje,“ – mano Borisas Chijenas. O sparčiausiai šiemet verslo nesėkmę patyrusių įmonių užderėjo pas latvius. Vidutiniškai per šių metų mėnesį Latvijoje registruotų įmonių bankrotų tapo net 22 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Lietuvoje registruotos įmonės dažniausiai krito tokiuose sektoriuose kaip didmeninė prekyba, transportas ir paslaugų teikimas. Tarp žinomų įmonių, pernai užvėrusių duris: AB Ūkio bankas, informacinių technologijų UAB ERP, saugos tarnyba UAB Trikampis žiedas, pašto įmonė Vilpostus, aviacijos paslaugas siūliusi UAB Aurela, statybos UAB Adakris, pėdkelnes ir kojines gaminusi UAB Dana ir Ko. Estijoje labiausiai nesisekė apgyvendinimo ir viešojo maitinimo, statybos ir apdirbamosios pramonės įmonėms. Iš dešimties stambiausių bankrotų 2013-aisiais septynios veikė statybos sektoriuje.
Visose Baltijos šalyse neatspariausios bankrotams 2013 m. buvo pačios mažiausios įmonės, kuriose prieš bankrotą buvo ne daugiau 9 darbuotojų.
