Geriausiu šių metų Europos jaunuoju tyrėju pripažintas Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos abiturientas Povilas Kavaliauskas ir šio konkurso laureatės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos savo sėkme dalijasi su savo mokytojais ir žinomais mokslininkais, kurie įtraukė juos į Lietuvos jaunųjų tyrėjų klubo veiklą, skatino gilintis ir sužinoti daugiau, nei numatyta vidurinio ugdymo programose.
„Mokslininko profesija – specifinė, sudėtinga ir be galo įdomi. Čia reikia kuo anksčiau apsispręsti, kokią sritį, pakraipą rinksiesi, kur studijuosi ir apskritai, ar šis kelias – tau“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto profesorius Vladas Vansevičius, kuris pastarąjį dešimtmetį ypač daug dėmesio skiria jauniesiems mokslininkams ugdyti. Sudominti, įtraukti, paskatinti, padėti – to siekia ir jo sumanytas Europos socialinio fondo remiamas projektas „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“.
Reikia ne žodžių, o tikros pagalbos
„Vien tik kalbėti – mokykitės, tyrinėkite – tuščias darbas“, – įsitikinęs V.Vansevičius. Pradėti net ir „mokyklinio“ lygio mokslinius tyrinėjimus nėra paprasta nei mokiniui, nei jo mokytojui. Lietuvoje trūksta metodinės medžiagos, kaip organizuoti tokius projektus, mokytojai, ypač mažuose miesteliuose, ne visada turi su kuo pasikonsultuoti, pasitarti. Pagaliau kodėl mokytojas ar jaunuolis turėtų savo laisvalaikį leisti prie knygų, laboratorijose, kai kiti ilsisi ir pramogauja?
„Jei norime matyti Lietuvą kaip mokslo ir inovacijų kraštą, privalome padėti mokiniams ir mokytojams įveikti šiuos sunkumus, – tvirtina Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas. – Jei įsižiebia nors menkiausia mokslo kibirkštis, nors koks susidomėjimas, privalome jį puoselėti ir auginti. Tokia mūsų projekto idėja.“
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras kartu su Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru, įgyvendindami šį dvejus metus trukusį projektą, sukūrė jaunųjų tyrėjų pagalbos ir skatinimo sistemą. Parengta metodinės medžiagos mokytojams – mokslinio darbo vadovams, jaunųjų tyrėjų vadovų mokymo programa, 60 mokytojų dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Įkurtas konsultavimo centras.
Ugdoma smalsių bendruomenė
Pasak profesoriaus V.Vansevičiaus, nėra itin sudėtinga sudominti vaikus vienkartiniais mokslo projektais. Kur kas sudėtingiau jų susidomėjimą išlaikyti ilgesnį laiką. „Nemažai buvo mąstyta, kas įtrauktų jaunimą į mokslą. Saviraiška? Bendruomenė? Konkurencija ir galimybė laimėti? Nusprendėme sukurti visą tinklą, kad susidomėjęs vaikas pasijustų esąs tam tikros mokslinės bendruomenės dalis, kad turėtų galimybę susipažinti ir bendrauti su tokiais kaip jis tyrėjais, pamatyti pasaulio“, – pasakoja projekto sumanytojas.
Itin svarbi šio projekto grandis – Jaunųjų tyrėjų klubas, vienijantis mokslu besidominčius mokinius. „Norėjome, kad informacija apie šį klubą, įvairius renginius pasiektų kuo daugiau mokinių“, – pasakoja konsultavimo centro vadovė dr. Ieva Šablevičiūtė.
Jau sukurtas jaunojo tyrėjo portalas, kuriame daug naudingos, patraukliai pateiktos informacijos, pradėtas leisti mokslo populiarinimo žurnalas „Jaunasis tyrėjas“. „Aplankėme apie 100 mokyklų, kuriose kalbėjomės apie įdomią ir dinamišką mokslininko profesiją. Juk iš tikrųjų mokslininkas – ne nuoboda moksliukas, bet aktyvus, veržlus, linksmas žmogus“, – sako dr. I. Šablevičiūtė.
„Per tuos metus mačiau labai brandžių mokinių darbų. Kai kurie – bakalauro ar net magistro darbo lygio, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas profesorius V.Vansevičius. – Turime labai gabių vaikų, tereikia sudaryti sąlygas jų gabumams pasireikšti.“
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė |
Varėniškės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė į mokslinę veiklą įsitraukė nusprendusios dalyvauti „Idėjų mugės“ konkurse. „Varėna – grybų kraštas, tad suprantama, kodėl nutarėme tyrinėti būtent grybus, – pasakoja Gailė. – Buvome girdėjusios, kad grybai turi dažomųjų savybių, bet neradome jokios informacijos, kad Lietuvoje kas nors būtų tyrinėjęs jų gaminamas spalvas. Taigi nusprendėme – būsime pirmosios!“
Iš 15 grybų rūšių merginos išgavo 118 atspalvių dažų: geltonų, oranžinių, rausvų, raudonų, žalių, rudų, pilkų, juodų. Jų darbas „Grybų dažų pritaikymas gobelenams restauruoti“ ES jaunųjų mokslininkų konkurse buvo pripažintas vienu geriausių.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Povilas Kavaliauskas |
Povilui Kavaliauskui darbas „Naminių musių (Musca domestica) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ ES jaunųjų mokslininkų konkurse pelnė pirmąją vietą. Už darbo temą jaunasis mokslininkas, norintis tapti medicinos mikrobiologu, turėtų būti dėkingas šeimai. „Nuo vaikystės mama ir senelė vis kartodavo, kokios pavojingos musės, kiek ligų platina. Taigi nusprendžiau tuo įsitikinti“, – savo pasirinkimą aiškina Povilas.
„Turiu prisipažinti, kad tas konkursas maloniai šokiravo, – sako jis. – Maniau, kad bus didžiulė konkurencija, visi rūpinsis tik savimi. Nė iš tolo! Susirinko be galo mieli, linksmi žmonės, vieni kitus nuoširdžiai palaikėme.“
 |
 |
