Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nenoriu deginti miško!

Laužavietės
15min.lt nuotr. / Laužavietės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ko gero, visiems mums nuo mažumės tėvai kartojo, kad su ugnimi reikia elgtis labai atsargiai. Vis dėlto kasmet gaisrai nusiaubia vidutiniškai 309 hektarus miškų. Vasaromis miškuose būna įkurti tūkstančiai laužų, ir tai padidina gaisrų tikimybę. Tam, kad būtų užkirstas kelias galimai nelaimei, pamėginome išsiaiškinti, kodėl kyla miškų gaisrai ir kas dažniausi jų sukėlėjai?

Miškų gaisrų dydis priklauso nuo... oro

Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyr. specialistas Darius Stonis sako, kad miškų gaisringumas priklauso nuo begalės aplinkybių, o daryti išvadas vadovaujantis statistika negalime.

Štai pernai per metus išdegė rekordiškai mažas miško plotas – tik 21 hektaras, o šiemet jau yra išdegę 80 hektarų. Pavyzdžiui, 2006 m. išdegė 1200 hektarų miškų, iš kurių 235 hektarai supleškėjo Kuršių nerijos miške.

„Kai kyla gaisras, kiek miško išdegs, priklauso nuo pačios vietovės, kiek miške yra degios medžiagos, kokia drėgmė, ar žemė durpinga, kaip greitai buvo sureaguota į iškvietimą ir t.t. Jei iki gaisro vietos patogu privažiuoti, priešgaisrinės tarnybos veikia operatyviai – kartais vos keli arai tespėja išdegti“, – kalbėjo D. Storis.

Generalinės miškų urėdijos atstovo teigimu, didžiausią įtaką gaisringumui daro oro sąlygos: oro temperatūra, kritulių kiekis, santykinė drėgmė.

15min.lt nuotr./Laužas
15min.lt nuotr./Laužas

Gaisrų kaltininkų ratas platus

Didžioji dauguma gaisrų kyla dėl neatsargaus miškų lankytojų elgesio. Pernai iš 108 kilusių gaisrų net 85 kilo dėl žmonių kaltės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras Vladas Rakštelis sako, kad gaisro kaltininku gali būti bet kas – ir turistai, ir miško darbininkai, tiek pravažiuojantys vairuotojai ir keleiviai, tiek vietiniai gyventojai ar vaikai.

„Gaisrą sukelti gali netgi automobiliai ar kitos transporto priemonės – kibirkštys, lekiančios iš variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį miške reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai, nes jame yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų. Be to, miško ore yra daugiau deguonies, todėl viskas įsidega itin sparčiai“, – pasakojo V. Rakštelis.

Gaisrą sukelti gali net ir numestas butelis. Kartais butelio stiklas suveikia kaip lęšis – saulės spinduliai susifokusuoja viename taške ir kyla gaisras.

Užkirsk kelią nelaimei

Būdas užkirsti kelią gaisrui paprastas – būtina neleisti jam įsiplieksti. Tai, anot specialistų, nesudėtinga. Reikia įsitikinti, kad degtukas ar cigaretė užgesinti, baigus kūrenti laužą, aplieti jį vandeniu, ar užkasti žemėmis. Kūrenant laužą nereikia pamiršti jį visada stebėti ir nepalikti jo be priežiūros.

„Pastebėję įsiplieskiantį gaisrą būkite budrūs – nepraeikite pro šalį ir pasistenkite patys jį užgesinti, kol ugnis neišsiplėtė į didesnius plotus. Tai nėra sudėtinga – dažniausiai pakanka liepsną tiesiog užplakti medžių šakomis, drabužiais arba užtrypti kojomis. Jeigu ugnis nedidelė, galima ją užlieti vandeniu ar užberti žemėmis“, – pasakojo V. Rakštelis.

Nepavykus užgesinti, nedelsiant reikia iškviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti gaisro plitimui užkirsti kelią. „Kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip pusės metro pločio juostą. Galima kreiptis pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas“, – patarė V. Rakštelis.

Vasarą namie juk nesėdėsi – norisi į gamtą

Specialistai ragina prisiminti, kaip išvengti gaisro, ir tai, kad laužus miškuose, arba šalia jų, kurti galima tik specialiose aikštelėse. Laužą galima kurti netgi nacionaliniuose parkuose, bet tik legaliose ir saugiose laužavietėse.

Atskirti legalią ir saugią laužavietę nesunku: ji bus išskirta akmenimis, plytomis ar bent jau apsaugine žemės juosta. Be to, jos, paprastai, yra žymimos kelio ženklais bei informacinėmis lentelėmis įvažiuojant į mišką, nurodomi atstumai iki jų. Patį laužą reiktų kurti toje vietoje, kur jau buvo laužavietė, o ne naujoje – ant žolės ar miško paklotės.

Artimiausias legalias laužavietes nesunkiai rasite pirmame Lietuvoje sukurtame viešų Lietuvos laužaviečių žemėlapyje www.laužavietės.lt. Pusketvirto šimto viešų ir nemokamų laužaviečių siūlanti svetainė yra ypač gera pagalbinė priemonė, planuojant iškylas į gamtą.

Žemėlapyje vietą iškylai galima susirasti pagal pageidavimus – prie vandens, miško ar pievos, šalia sporto aikštelės, ar greta lankytinų vietų. www.laužavietės.lt pateikiamas tikslus vietovių aprašas bei nuotraukos, o apsilankiusieji gali palikti savo atsiliepimus ir įvertinimus. Be to, yra sukurta mobiliesiems telefonams pritaikyta svetainės versija, kad net šalia neturintys kompiuterio galėtų rasti legalias laužavietes.

Šis socialinis projektas jau yra įvertintas aplinkos ministro padėka. Jo iniciatorius Suslavičiaus kečupas – už saugų ir smagų iškylavimą gamtoje.
 

Pavadinimas
Pavadinimas

 

Komentarai
Temos miškas, Gaisras
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką