„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra viena labai svarbi rizika – tai, kad šis klausimas paliečia valstybės pagalbą, kur yra tam tikros taisyklės ir ribojimai, todėl turime labai atsargiai ieškoti tų sprendimų – tokių tiesioginių galimybių nurašyti skolą tikrai šiuo metu nematome“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R.Budbergytė.
Jos teigimu, svarstomos dvi alternatyvos, kurios penktadienį bus aptariamos su energetikos ministru Roku Masiuliu.
„Penktadienį pirmas susitikimas su ministru šiuo klausimu, dabar skubių rizikų nėra. (...) Yra jos (alternatyvos – BNS) dvi, tačiau tikrai šiuo metu nenorėčiau apie tai kalbėti, kadangi jos parengtos, bet dar neišdiskutuotos iki galo“, – finansų sakė ministrė.
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl „Epso-G“ skolos pirmiausia turės susitarti abi ministerijos.
„Sutarta, kad energetikos ministras pirmiausiai susitinka su finansų ministre ir, kad „Lietuvos energijos“ vadovas pokalbyje dalyvautų, o po to ateina į Vyriausybę ir priimame galutinius spendimus“, – žurnalistams trečiadienį teigė premjeras.
Anksčiau planuota dėl „Epso-G“ skolos apsispręsti iki birželio 20 dienos, tačiau derybos tarp ministerijų užsitęsė. Anot energetikos ministro Roko Masiulio, derybos užsitęsė, nes klausimas yra sudėtingas ir platus.
„Čia daugiau koncepcinis klausimas, reikia apsispręsti dėl skolos, ką su ja darome, nes čia santykiai tarp dviejų valstybės valdomų įmonių“, – BNS sakė R.Masiulis.
BNS žiniomis, Energetikos ministerija kaip vieną alternatyvų siūlo atskirti dalį bendrovės „Epso -G“, kurioje būtų įsiskolinimai, ir perduoti ją „Lietuvos energijai“.
„Epso-G“ per 2017-2022 metus turi sumokėti „Lietuvos energijai“ 210 mln. eurų už 2012 metais perimtas „Litgrid“ akcijas. Iki šiol ji mokėjo tik palūkanas.
„Epso-G“ valdo 96,6 proc. dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ ir 97,5 proc. elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ akcijų. Likusios įmonių akcijos kotiruojamos biržoje.
