„2014-aisiais turėsime eurą. Prieš tai laimėsime Europos krepšinio turnyrą, kuris vyks Lietuvoje. Vėlgi mes šiuo klausimu esame priėmę vyriausybinį sprendimą, tai įvyks. Dar laimėsime „Euroviziją“: norėčiau pasveikinti Vokietiją, bet kita pergalė – mūsų. O 2013-aisiais prezidentuosime Europos Sąjungoje“ – taip žiniasklaida cituoja Lietuvos premjero A. Kubiliaus antrą vasaros dieną Vilniuje pasakytą kalbą.
Prisimanant neseniai bandytą kurti Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdį, galima ironizuoti, kad drąsios utopijos to įvaizdžio nesukurs, net jeigu jos sklinda iš ministro pirmininko lūpų. Įdomumo dėlei, palyginkime rezultatus, kurių pasiekė drąsiai kalbančio A. Kubiliaus vyriausybės valdoma Lietuva ir taip nekalbančių Baltijos sesės politikų vadovaujama Estija.
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėnesį buvo 1,5 proc., Estijoje ji sudarė -0,6 proc. Tai reiškia, jog kai kurie produktai ir paslaugos pas mūsų kaimynus ne brango, bet pigo.
Valdžios sektoriaus deficito santykis su bendruoju vidaus produktu – beveik 9 procentai. Estijoje šis rodiklis sudaro 1,7 proc. BVP. Ir šis skirtumas – ne A. Kubiliaus vyriausybės naudai.
Bendrasis vidaus produktas Lietuvoje per metus sumažėjo kone 15 procentų. Estijoje jis nukrito per pus mažiau ir sudarė tik 7,2 procento.
Benzinas ir gamtinės dujos buitiniams vartotojams Estijoje pigesnės negu Lietuvoje, minimalus mėnesinis atlyginimas ir vidutinis darbo užmokestis didesnis, o kai kurių maisto produktų kaina mažesnė negu Lietuvoje.
Artėjant futbolo čempionatui, manau laiku ir vietoje bus toks palyginimas: jeigu A. Kubilius stovėtų vartuose, o baudinius muštų Estijos politikai, gautume į kaulus „sausai“. Tad ar nevertėtų konservatorių premjerui, užuot kalbėjus apie neįgyvendinamus dalykus, pasiprašyti kolegos Estijos premjero A. Ansipo priimti pasimokyti ekonomikos ir finansų, o ne kalbėti vėjus? Savaitę kitą Lietuva be A. Kubiliaus tikrai ištvers. Gal per tą laiką kai kuriuos dalykus kitiems ir į gera pavyks pakeisti.
Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Specialiojo ekonomikos ir finansų krizės komiteto narys.
 |
