„Lietuvos krepšininkai Europos čempionate be vargo įveikė Lenkijos komandą, tačiau kaimynai po keleto dienų atsirevanšavo politikos aikštelėje. Mūsų premjeras pralaimėjo Lenkijai, savo kolegai iš Varšuvos atskubėjusiam palaikyti mitinguojančių tautiečių, taip ir nepasakęs, kad Lietuva yra savarankiška valstybė, kuri savo valstybės reikalus spręs pati“, – sako Europos Pralamento narys, frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas.
Jis įsitikinęs, kad valstybės institucijos ir šalies politikai privalo duoti ryžtingą atkirtį bet kokioms pastangoms dirbtinai kuriamas šalies vidaus gyvenimo problemas perkelti į tarptautinę plotmę, suteikiant joms nacionalinį atspalvį, kurio iš tiesų nėra ir niekada nebuvo.
„Lietuvoje ilgus dešimtmečius santarvėje ir tarpusavio supratimo dvasia sugyveno įvairiausių tautų atstovai. Lydima kaimyniškų santykių, užaugo ne viena karta. Tiesa, kartas nuo karto iš šalies atsirasdavo noras tuos santykius pagadinti. Bet juos visuomet atšaldydavo Lietuvos ryžtas patiems tvarkytis savo valstybėje. Tokiu pačiu ryžtu vadovaukimės ir šiandien“, – teigia R. Paksas.
Prieš keletą mėnesių jis kartu su dar keliais Lietuvos europarlamentarais laišku kreipėsi Europos Sąjungos institucijų vadovus dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Jame politikai pateikė objektyvią informaciją apie šios mažumos padėtį mūsų šalyje ir išsamiai paaiškino naujojo Švietimo įstatymo esmę, pareikšdami, kad Europos lyderiai yra klaidinami, bandant pateikti jiems kitokius faktus apie lenkų padėtį Lietuvoje.
R.Paksas įsitikinęs, kad savo valstybės poziciją taip pat aiškiai ir be užuolankų mūsų valdžia privalo išdėstyti Lenkijos vadovams, kurių veiksmai - kaip neplanuotas premjero vizitas pas mitinguoti sukviestus tautiečius – prasilenkia su įprastomis diplomatijos normomis ir įgauna kišimosi į kitos valstybės reikalus atspalvį.
„Kaimyniški dviejų šalia gyvenančių Europos Sąjungos valstybių santykiai yra vienodai svarbūs joms abejoms, bet geri jie bus tik tuomet, jei abi sugebės elgtis oriai ir tautinių mažumų problemoms neleis užgožti tautinės savigarbos“, – pabrėžia europarlamentaras.
 |
Tautinių mažumų teisių apsauga yra vienas pagrindinių reikalavimų, kuriuos ES kelia visoms į bendriją stojančioms šalims. Lietuva, stodama į ES, šį reikalavimą atitiko ir jo iki šiol nepažeidžia. Pastaruoju metu itin suaktyvėję bandymai įrodyti, kad yra priešingai, neduoda jokių rezultatų ir gali būti vertinami tik kaip dirbtinis politinės savireklamos tikslais naudojamo konflikto kūrimas.
Išties opią tautinių mažumų problemą yra priverstos spręsti daugelis ES valstybių. Kai kurie sprendimai sulaukia nevienareikšmių vertinimų ir atrodo balansuojantys ties tautinio lygiateisiškumo ir diskriminavimo riba – kad ir Europos Komisijos pasmerkimo sulaukęs pernykštis Prancūzijos užmojis išsiųsti iš šalies romų tautybės žmones.
Europos Sąjungoje nėra priimto teisiškai privalomo tautinių mažumų teisių apsaugos mechanizmo. Tai palikta spręsti nacionaliniu lygmeniu. Tačiau nacionaliniai sprendimai, prasilenkiantys su žmogaus teisėmis, pagarba tautinėms vertybėms bei tautiniams lygiateisiškumui, visuomet sulaukia griežtos ES institucijų reakcijos ir vertinimų. Lietuva dėl savo vykdomos politikos tautinių mažumų atžvilgiu į šių institucijų akiratį niekada nebuvo patekusi. Jokių perspėjimų ji nesulaukė net tuomet, kai į diskusiją šiuo klausimu buvo bandytas įvelti visas Europos Parlamentas, o priekaištai diskriminacija liejosi lyg iš gausybės rago toli už Lietuvos ribų.
Tai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvos politika tautinių mažumų atžvilgiu yra besąlygiška bei pagarbi ir leidžia to paties tikėtis iš visų tautybių bendrapiliečių. Bet sprendžiant šiuos reikalus būtina neprarasti orumo, nežiūrint į tai kam ir su kuo juos tenka aptarti.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“.
 |
