Tai absoliučiai geriausias pirmojo ketvirčio krovos darbų rezultatas – 5,9 proc. arba 556,8 tūkst. tonų daugiau nei ankstesnis rekordas užfiksuotas 2013 metų pirmąjį ketvirtį. Tuomet perkrauta 9,41 mln. tonų krovinių.
Itin sėkmingas šį ketvirtį buvo kovo mėnuo. Klaipėdos uoste krauta 3,45 mln. tonų krovinių, tai yra 14,9 proc. daugiau nei pernai kovą. Tai naujas kovo mėn. krovos darbų rekordas.
Anot Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, rytų Baltijos pakrantėje Klaipėdos uostas turi aiškų privalumą, nes specializuojasi keliose krovinių grupėse.
Šiandien esame aplenkę Rygą, Ventspilį, Taliną, Klaipėdos uostas yra vienareikšmis lyderis, – sako uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
„Dėl ko šiandien Klaipėdos uostas lenkia pagal apyvartos augimą kitus uostus? Dėl to, kad smunka perkrovimai kituose uostuose – anglies, naftos produktų ir konteinerių.
Pas mus anglies visai nėra, naftos produktų apyvarta auga sparčiai, konteinerių apyvarta nuo kovo irgi yra auganti. Tai yra pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė, jog išsiveržėme pirmą ketvirtį tarp lyderių, – sakė A.Drungilas. – Jei vertintume pagrindines krovinių grupes, naftos produktų augimas pirmą ketvirtį Klaipėdos uoste sudaro 41,4 proc., birios trąšos, antras mūsų strateginis krovinys, minus 15 proc., ką ir prognozavome praėjusių metų pabaigoje, o grūdų prieaugis +75 proc. Tai irgi prognozavome.
Sakėme, kad pradėjus augti kainoms, ūkininkai didins pardavimus. Konteinerių krovos augimas per pirmą ketvirtį apie nulį. Augimo nėra lyginant su pernai, bet kovo mėnesį augimas siekia 16,4 proc. Ro-ro kroviniai, penkta stipriausia krovinių grupė, augimas sudaro 11 proc. Suskystintų gamtinių dujų augimas – 376 proc., o tonomis 250 tūkstančių, nes krovinys lengvas. Tonažo atžvilgiu įtaka nėra tokia didelė, jog galėtume sakyti, kad SGD dėka turime gerus rezultatus“.
„Šiandien esame aplenkę Rygą, Ventspilį, Taliną, Klaipėdos uostas yra vienareikšmis lyderis“, – sako uosto vadovas Arvydas Vaitkus, pastebėdamas, kad Klaipėdos uosto krova vos milijonu tonų besiskiria nuo Sankt Peterburgo uosto, nuo kuriuo ilgą laiką skyrė didžiuliai atotrūkiai. Per du šių metų mėnesius Sankt Peterburge perkrauta 7,5 mln. tonų krovinių, o Klaipėdoje – 6,5 tonų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį uosto direkcija surinko 12,37 mln. eurų rinkliavų, tai 14 proc. daugiau nei pernai pirmąjį ketvirtį.
Užsiaugino storą odą
Anot Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, Klaipėdos uosto kompanijos rodo aukštus krovos rezultatus. Tai parodo bendrovių gebėjimą prisitaikyti prie kintančios situacijos pasaulinėje prekyboje, geopolitikoje.
„Atsižvelgiant į geopolitinę ir finansinę situaciją kaimyninę šalyse, Rusijoje, Baltarusijoje, kaimynai jaučia pakankamai didelę įtaką dėl situacijos.
Lietuva, skirtingai nuo tų šalių, neturi daug rusiškų krovinių. Tiek jausdami Lietuvos ekonomikos augimą, tiek Baltijos šalių eksporto augimą, galime pasidžiaugti gerais krovos rezultatais per pirmus šių trijų metų mėnesius, – kalbėjo V.Šileika. – Visos krovos kompanijos džiaugiasi, kad keičiasi uosto infrastruktūra, galima pilniau pakrauti laivus, tai suteikia stabilumą ir pasitikėjimą Klaipėdos uostu. Pažadai, kuriuos suteikiame savo klientams, yra vykdomi. Tai leidžia mums auginti krovos rezultatus“.
V.Šileika teigė, jog po kelių stipriai uostą sukrėtusių 1990 ir 1998 metų krizių, vadovai „turi susiformavę odą“. Tuomet uosto kompanijos buvo itin orientuotos į Rytus, o šiuo metu – į Vakarus, yra lanksčios ir inovatyvios. Vienus krovinius netrunka pakeisti kiti kroviniai.
Pasak V.Šileikos, tradiciškai, šylant orams krovos rezultatai būna mažesni, tad augimas kitais mėnesiais gali būti lėtesnis. Rudenį krova sugrįžta su nauju derliumi ir naujomis krovinių apimtimis. Baigiantis metais visuomet pastebima, kad krova auga.
