Renovacijos darbus atlieka UAB „Žimpra“, vadovas Pranas Žimkus. Daugiabutį administruoja UAB „Telšių butų ūkio valdos“, direktorius Evaldas Jurkonis. Sedos g. 5 name gyvenanti ponia Vilija kreipėsi į žurnalistus ir pateikė krūvą dokumentų teigdama, kad renovacija turėjo prasidėti dar praėjusių metų gegužę, tačiau statybininkai pasirodė tik praėjusių metų rudenį, 2014 m. spalio 3 d. Kaimynei antrinusi ponia Danutė spėja, jog galimai darbai prasitęs iki rudens.
„Kai gyventojai apsisprendžia, kad nori renovacijos (nesvarbu, ar juos prišneka, ar priverčia), administratorius arba bendrija kreipiasi į BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) su prašymu leisti rengti investicinį planą. Konkurso būdu surandame investicinio plano rengėją. Jis yra ne statybininkas. Tai „biznierius“.
Padaromi „sustambinti“ planai, suvedami namo duomenys į tam tikrą programą ir medžiagų bei perkamų daiktų kainos imamos iš įvairių lentelių. Pavyzdžiui, investicinio plano rengėjas paskambina į langų įmonę, sutaria už 400 Lt, o susumavus visus mokesčius lango kaina pasidaro 800 Lt. Galutinė kaina skaičiuojama ne pagal preliminarią nurodytą sumą, o pagal tai, už kiek atlikti darbai. Pagal preliminarią nurodytą kainą imamas kreditas. Konkursą laimėjusio rangovo darbų suma negali viršyti paimto kredito“, – aiškino E.Jurkonis.
Direktorius sakė, kad nesistemingas darbas renovuojant namą galimas dėl darbininkų skaičiaus trūkumo, tačiau „Telšių butų ūkio valdos“ jokios galios kontroliuoti vykstančią renovaciją esą neturi.
Nors esu specialistas, viską žinau, išmanau, tačiau šiuo atveju aš lyginamas su Tamsta, skandalą pakeliu ir tiek.
„Statybos procese įstatymiškai dalyvauja statinio statybos vadovas, darbų vykdytojas, techninės priežiūros atstovas, projektuotojas. Nors esu specialistas, viską žinau, išmanau, tačiau šiuo atveju aš lyginamas su Tamsta, skandalą pakeliu ir tiek.
Aišku, jie sureaguoja, nes mes pasirašome finansavimą ir mokame. O, kad bėginėja... žmonės skundėsi. Dabar statybininkai tikrai atkreipė dėmesį, problema buvo anksčiau. Vyko susirinkimas, žmonės kėlė klausimus ir direktorius raštiškai atsakė. Įmonė nenori konfliktuoti“, – teigė E.Jurkonis.
Kreditą modernizuojant namą iš dalies apmoka gyventojas, iš dalies — valstybė. „Statybininkai pirmą mėnesį aktuoja, mes prašome banko apmokėti. Iš pradžių gyventojas nemoka už darbus, jis moka tik palūkanas nuo pilnos kredito sumos, po to mažėja ir todėl tie skaičiai tokie įdomūs pasidaro“, – pastebėjo „Telšių butų ūkio valdų“ direktorius.
Atsakymo nesulaukia seniai
Gyventojų susirinkimas įvyko žiemą, sausio pabaigoje, gyventojai prašė atsakymo, tačiau nuo tada jokios žinios. Pažadėta atsakyti per dvi savaites, tačiau jau prabėgo bemaž trys mėnesiai. Tiesa, E.Jurkonis žurnalistams sakė, kad UAB „Žimpra“ raštiškas atsakymas yra, tik gyventojai jo, deja, dar nematė.
Mes gyvename, o ne kariaujame. Gyvenkime gyvenimą. Nepabaigs, na, nepabaigs. Kas atsitiks? Pasaulis sugrius? Bet jie pabaigs, – sakė E.Jurkonis.
Anot P.Žimkaus, vienu metu prie renovuojamo objekto dirba 15-20 asmenų brigada. Dalis darbininkų atlieka vidaus darbus, dalis – lauko.
Daugiabučio namo, esančio Sedos g. 5, Telšiuose, atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi baigtis gegužės 31 dieną. Įmonės direktorius žadėjo, kad jo įmonė pastatą renovuoti baigs iki reikiamos datos, nes, pasak jo, liko tik apšiltinti dalį namo.
Tikinama, kad pagal pasirašytą veiklos grafiką darbai nevėluoja: statybos bus baigtos laiku.
„Mes gyvename, o ne kariaujame. Gyvenkime gyvenimą. Nepabaigs, na, nepabaigs. Kas atsitiks? Pasaulis sugrius? Bet jie pabaigs. Tris kartus kvietėmės ir prašėme patikslinti, ar tikrai bus baigta. Jie sako, tai ir mes sakome. Negaliu išsižiojęs aiškinti, kad, vyrai, nebaigsit, o jie vis tiek sakys, kad pabaigs“, – ramino E.Jurkonis.
Valstybės remiamų asmenų kreditas – našta mokesčių mokėtojams
Moterys pasakojo, kad iš pradžių renovacijos nenorėjo daugelis. Seimui patvirtinus renovacijos prievolę, atnaujinti Sedos g. 5 namą sutiko daugiau kaip 60 proc. gyventojų.
Valstybė pagrasė gyventojams: „Nenori renovacijos – negausi kompensacijos!“ Jei kompensaciją už šildymą gaunantys asmenys atsisako renovuoti savo namą, jiems pirmąjį šildymo sezoną subsidija sumažės 50 proc., o antrąjį sezoną parama išvis nebus teikiama. Gyventojas, neremiantis renovacijos, kompensacijos negaus tol, kol bus baigtas namo atnaujinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nuo 2013 m. birželio 1 d. nustatyta prievolė daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės remiamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.
Minėtas įstatymas vis dėlto palankus mažas pajamas gaunantiems ir nenaudingas mokesčių mokėtojams: 8 str.8 dalis nurodo, kad „asmenims, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją [...] šildymo ir nešildymo sezono metu apmokami kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. [...] Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas“.
Sienų juk nekeičia, pralaidumas išlieka. Jei kaimynai įsijungtų televizorių ar radiją, vis tiek viskas girdėtųsi, – pastebėjo ponia Vilija.
„Pas daugelį buvo sudėti plastikiniai langai, balkono durys, tad renovacijos kaip ir nereikėjo. Radiatoriai špižiniai (ketaus, – red. past.), pakankamai geri, ilgai laikė šilumą. Sienų juk nekeičia, pralaidumas išlieka. Jei kaimynai įsijungtų televizorių ar radiją, vis tiek viskas girdėtųsi“, – pastebėjo ponia Vilija.
Buvusi namo komendantė Danutė patenkinta daugiabučio remontu.
„Aš nieko prieš radiatorių ir visos sistemos pakeitimą. Ji kur kas geresnė negu buvo. Dabar dvivamzdė sistema šilumą paskirsto vienodai. Anksčiau būdavo blogiau tiems, kas gyvena žemutiniuose aukštuose, nes ten šiluma juos pasiekdavo paskutinius. Renovacija būtų tikslinga, jeigu ją atliktų gerai, bet mes jiems esame... tiesą pasakius, nežinau, kas mes jiems – tarsi kokie vargšai, lyg išmaldos prašytojai“, – sakė moteris.
Išgriautas balkonas – it Bermudų trikampis
„Iš pradžių darbininkai uoliai kibo į darbus. Pirmiausia pradėta dirbti iš kiemo pusės, išgriauti balkonai. Paskambino darbų vykdytojas pernai prieš lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, liepė greitai iškraustyti balkoną, nes jį reikia griauti, trukdo sienai šiltinti. Grįžau greitai iš kapinių, kraustėme balkoną, per pusdienį viską sutempėme su vyru į namus, sukaltas lentynas sulaužėme, kad tik netrukdytume renovacijai. O jie nieko nedarė. Svarbu, kad mums užkėlė pirtį.
Greta gyvenantis kaimynas jau buvo įsistiklinęs balkoną naujai ir jo negriovė. Viskas stovi išardyta ties mano balkonu. Kaimynas galimai darbų vykdytojo draugas, esą žadama mano balkoną pritaikyti prie jo. Bet čia tokia turgaus kalba. Sako, kad kaimyno balkoną griaus, tačiau kol kas ties manim, kaip ties kokiu Bermudų trikampiu, sustojo visi darbai. Didžioji namo dalis sutvarkyta, o likusioje – ties mano balkonu – jau seniai darbai sustoję“, – pyko moteris.
Į ponios Vilijos skundą apie netvarkomą balkoną, UAB „Žimpra“ vadovas P.Žimkus atsakė: „Darbai ties tuo butu sustojo, nes gretimai gyvenantis kaimynas neseniai įsistiklino naują balkoną ir pateikė prašymą projektuotojams, kad jo negriautų, o pritaikytų prie naujo projekto.
Procesas užsitęsė – nei mes galime dirbti, nei gyventojai normaliai gyventi. Vis dėlto moters kaimyno skundas nepatvirtintas, balkoną teks griauti ir įrengti naują pagal numatytą projektą. Panašiai buvo ir dėl įrengtų metalinių žaliuzių, jas taip pat teks pašalinti“.
P.Žimkus pažadėjo, kad darbai jau šią savaitę pajudės į priekį.
Mano, kad dirba chaotiškai
Gyventojus erzina nesistemingas statybininkų darbas.
Darbų vykdytojas man atsakė, kad daugiabutis per ilgas ir darbininkai neturi tokių ilgų stelažų. Jie čia stovi jau „n“ mėnesių ir nieko nevyksta.
„Dirba chaotiškai. Pavyzdžiui, koridoriuje išėmė radiatorius, taip ir paliko, jų kol kas nesudėjo. Darbų vykdytojas tvirtina, kad nebuvo jokių radiatorių, tik laikikliai.
Visi žmonės žino, visi matė, kad jie buvo, o darbų vykdytojas juokus krečia ir tvirtina, kad nebuvo. Teiravausi darbų vykdytojo, kodėl jie arba nedirba, arba daro viską padrikai? Darbų vykdytojas man atsakė, kad daugiabutis per ilgas ir darbininkai neturi tokių ilgų stelažų. Jie čia stovi jau „n“ mėnesių ir nieko nevyksta. Sakau, jei jums oras netinka, tai darykite vidaus darbus“, – pokalbį prisiminė ponia Vilija.
P.Žimkus aiškino, kad jų atliekami darbai ypač priklauso nuo oro sąlygų. „Mes negalėjome dirbti išorės apdailos darbų, kai lauke buvo minusinė temperatūra. Norisi viską atlikti gerai ir tinkamai, tad, esant šaltam ir lietingam orui, persikeldavome dirbti į vidų. Dabar, kai nebėra šalčių, galime tęsti pastato išorės renovaciją“, – sakė UAB „Žimpra“ direktorius.
Teigia prižiūrintys
Techninę priežiūrą atlieka UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Pašnekovas tikino, kad atliekami darbai – kaip po padidinamuoju stiklu.
„Mes negalime dirbti blogai, mūsų atliekamus darbus, naudojamų medžiagų kokybę kiekvieną savaitę tikrina ir kontroliuoja po 2-3 prižiūrėtojus iš Klaipėdos įmonės. Darbus vertina pagal projektą, patikrina kiekvieną kampą, buvo atvykę atsakingi asmenys ir iš statybos inspekcijos“, – sakė P.Žimkus.
Įmonės vadovas teigė, kad jo darbininkai dirba ne tik darbo dienomis, bet ir šeštadieniais. Direktorius nuogąstavo, kad šio daugiabučio renovacija jų įmonei nėra pelningas objektas: „Jei išeisim „ant nulio“, tai bus labai gerai“.
Direktorius nuogąstavo, kad šio daugiabučio renovacija jų įmonei nėra pelningas objektas: „Jei išeisim „ant nulio“, tai bus labai gerai“.
Projekte vamzdyną išvedžioti daugiabutyje numatyta, tačiau apdaila kiekviename bute – ne.
Apsilankius kelete daugiabučio butų matyti žiojinčios skylės, o sutvirtinti pripurkšta rožinių putų ir palikta. Supraskite: susitvarkykite patys.
Anot P.Žimkaus, nebuvo numatyta projekte, nesuprojektuotas ir aikštelių prie daugiabučių namų laiptinių sutvarkymas.
„Už savo lėšas aikšteles išklojome trinkelėmis. Be to, projekte nėra numatyta elektroninių spynų. Rizikuodami pildėme gyventojų prašymą ir įrengėme kitokias, nei projekte numatyta, laukujų durų spynas“, – teigė statybinės bendrovės vadovas.
Kur dingo radiatoriai?
Ponia Vilija pasakojo, kad su darbų vykdytoju aiškintasi, kur dingo radiatoriai. „Jis kažkam paskambino ir paklausė, ar buvo radiatoriai – balsas telefone, matyt, atsakė, kad buvo. Tada vykdytojas klausė, kur jie dingo? Galiausiai su pašnekovu, matyt, nusprendė, jog radiatorių reikalas – ne telefoninis pokalbis. Žmonės žiūri į akis ir meluoja“, – galimą klastą įžvelgė telšiškė.
Moterų teigimu, pradėtų ir nebaigtų darbų buvo nemažai, ne viskas atlikta kokybiškai: ilgą laiką stovėjo išardyti ir nesutvarkyti įėjimai prie laiptinės, suvedžiota dvivamzdė sistema, bet nesutvarkyta, balkonai nuardyti, bet neužtaisyti, vėliau jie įstiklinti, o langai į juos sudėti atvirkščiai, palangių balkone nebuvo net 1,5 mėnesio, taip pat rasoja naujai sudėti plastikiniai langai.
„Išgręžia ir palieka skyles, tai dirba koridoriuje, tai išorėje, viena siena išdažyta, paruošta priduoti, kita – dar net polestirenas neuždėtas. Vienoje vietoje pradeda darbus ir nebaigia. Vieną dieną kažką patrina, kitą – nebe. Darbo padirbto nesimato jokio, bet jie kažką veikia“, – sakė telšiškės.
Projekte aprašytas balkonų remontas ir stiklinimas: „Balkoninių plokščių ištrupėjusios dalys remontuojamos cementiniu skiediniu, atkuriant geometriją, šoninės kraštinės ir apačia tinkuojami fasadiniu tinku (balkono plokštės apačia ir šonai), o balkoninių plokščių grindys įrengiamos iš neslidžių akmens masės plytelių. [...] pašalinamas eroduotas betonas, apnuoginant armatūrą iki sveikos, ji valoma ir dengiama antikoroziniu spec.mišiniu, darbus vykdyti esant temperatūrai +5 – +15 laipsnių Celsijaus (apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių), užtaisomos netektys remontiniu betono mišiniu, formuojant pirminę balkono geometriją“.
Kalbintas P.Žimkus tikino, kad statybininkai viską atliko pagal projektą, tačiau su žurnalistais bendravusios moterys aiškino, jog užteptas betoninis skiedinys nenugrandžius senojo ir armatūra nebuvusi „apnuoginta“.
Esą pagalius į ratus kaišioja prieš daugiabučio namo modernizavimą nusiteikę gyventojai.
Direktorius argumentavo, kad pašalinti senosios betonuotos balkono aikštelės neįmanoma, nes tokiu atveju gali būti pažeista laikančioji konstrukcija: „Specialiai nukaišta tiek, kiek reikėjo, po to užtaisyta cementiniu mišiniu. Kitaip niekas ir neišgalvojo. Darėme viską, kaip reikia. Laiptinėse kabėjo projektai, kvietėme gyventojus susipažinti su atliekamais darbais, kas norėjo, tas atėjo, domėjosi, kokias medžiagas naudojame. Priešiškai nusistatę tie, kurie renovacijos nenorėjo“.
Esą pagalius į ratus kaišioja prieš daugiabučio namo modernizavimą nusiteikę gyventojai.
„Pasakėme, kad darbai vykdomi ne pagal projektą, tai pykdome visus, jog sekame jų darbus“, – pastebėjo ponia Vilija.
Tai kiek reikės mokėti?
Gyventojams galvos skausmą kelia ne tik galimai nesistemingas darbas ar nekokybiškas jo atlikimas, bet ir galutinė suma.
„Kiek kiekvienas butas turės sumokėti – nežinome, pagal pirmąjį variantą pateikta vienokia kaina, o dabar ji išaugo keliolika tūkstančių. Ėjau į „Butų ūkio valdas“ aiškintis, tačiau tiksliai niekas ir nepasakė. Pasakė, kad tik pasibaigus renovacijai žinosime tikslią kredito sumą, – nepatenkinta kalbėjo ponia Danutė. – Neseniai paprašiau naujos sąmatos, kiek turiu mokėti. Man pasakyta, kad naują sąmatą parengs tuomet, tai valstybė perves 40 proc. dotacijos. Iki šiol nieko nežinau – nei kiek balkonas, nei kiek langai kainavo“.
Dalį rangos darbų kompensuos valstybė.
„40 proc. skaičiuoti reikia ne nuo nurodytos sumos investiciniame projekte, bet nuo rangos darbų, teikiančių energinį naudingumą. Nurodyta bendra investicijų suma įskaitant rangos darbus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą. Investiciniame projekte nėra išskirta, nurodyta tik projekto parengimo, techninės priežiūros preliminari kaina. Po to pagal kvadratūrą yra bendros investicijos, išdalintos butams.
Investiciniame projekte atėmus nuo pagrindinės sumos 40 proc. reikalinga suma nesigauna ir nesigaus, – aiškino „Telšių butų ūkio valdų“ buhalterė. – Iš Valstybės investicijų programos (VIP), gauname mokėjimo grafikus visai sumai neatėmus valstybės paramos. Preliminariai gyventojai supažindinti buvo, įteikta sutartis ir mokėjimo grafikas. Po to, kai namas bus priduotas, bus viskas perskaičiuota, atimta valstybės parama ir pateiksime naują mokėjimo grafiką. Parama bus kaip kredito dengimas kiekvienam gyventojui. Atėjo žmonės ir klausia, kodėl padidėjo suma, nes jie lygino su investiciniu projektu, kuriame parama jau buvo atimta, o grafike parama neatimta.
Pigiau nupirkti rangos darbai, valstybės remiamiems asmenims nereikės mokėti palūkanų. Kai yra daug skaičių, viskas ir susipainioja. Kas netingi, ateina ir pasiaiškina, nors mes tą patį kalbėjome ir per susirinkimą. Mus tikrina: bankas, agentūra, viską išnaršo po plaukelį. Tad „praslysti“ nėra galimybės. Aišku, pasitaiko klaidų, bet smulkmenos, nes masinių klaidų ar neatitikimų, kur skaičiuojami žmonių pinigai, būti negali“.
Telšiškė Vilija kreipėsi į atsakingas institucijas išsiaiškinti, ar viskas atliekama tinkamai. Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė pateikė teigiamą atsakymą ir informavo, kad „Preliminari atnaujinimo (modernizavimo) darbų kaina nurodyta ir patvirtinta investicijų plane — 1 mln. 485 tūkst. 200 Lt (430 tūkst.143, 65 Eur), o įvykdžius rangos darbų su projektavimu konkursą, vertė yra 1 mln. 198 tūkst. 592,43 Lt (347 tūkst. 136,36 Eur). Vertinant su investicijų planu, sutaupyta 286 tūkst. 607,57 Lt (83 tūkst. 7,29 Eur).
Ilgai skaičius analizavome ir mes, žurnalistai, kol galiausiai paaiškėjo, kad renovacijos darbai bus pigesni nei nurodyta preliminariame investicinio projekto dokumente. Pavyzdžiui, kiek didesniam negu 45 kv.m butui daugiabučio renovacija kainuos maždaug 8 tūkst. litų (apie 2 tūkst. 315 Eur) mažiau.
