Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones NT kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / 123RF nuotr.

„Spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Švedijoje ir Norvegijoje kelia susirūpinimą kitoms regiono šalims. Krizės pamokas išmokusi Lietuva viena pirmųjų regione įdiegė priemones, kurios riboja galimybes susidaryti kainų burbulams. Šia patirtimi esame pasirengę pasidalyti ir su kaimynais“, – pranešime spaudai cituojamas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Skirtingai nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono šalyse, finansų krizė iš esmės nesulėtino būsto kainų augimo Švedijoje ir Norvegijoje – būsto kainos čia ir toliau kilo reikšmingai sparčiau nei gyventojų pajamos. Kartu didėjo ir Šiaurės šalių gyventojų įsiskolinimas, o didieji Skandinavijos bankai didino savo būsto paskolų portfelius. Šiaurės ir Baltijos regiono šalių finansų sistemos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl disbalansai kai kuriose Skandinavijos šalyse gali turėti įtakos ir kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, finansų sistemoms. 

Susitikimo Suomijoje metu bus aptariamos galimybės mažinti kylančius disbalansus, regiono šalių NT rinkose taikant tinkamiausias priemones. Lietuvos bankas dar 2011 m. pradėjo taikyti, o pernai atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, užkertančius kelią neatsakingam skolinimui. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai nemaža dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Suomijoje, kuri kaip ir Lietuva yra euro zonos narė, taip pat bus dalijamasi dalyvavimo Eurosistemoje patirtimi, numatoma aptarti nacionalinių centrinių bankų veiklos efektyvumo, atskaitomybės visuomenei ir skaidrumo didinimo siekius. Lietuvos bankas yra įgyvendinęs vieną iš didžiausių reorganizacijų tarp visų ES šalių centrinių bankų ir, nuolat tobulindamas veiklos organizavimą, siekia būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Suomijos bankas, kaip ir šios šalies viešasis sektorius, kuris yra vienas inovatyvaus valdymo pavyzdžių, jau keliolika metų veiklos efektyvumą laiko vienu iš pagrindinių savo veiklos organizavimo ir atskaitomybės visuomenei principų ir diegia atitinkamas valdymo praktiką.

Susitikime su Suomijos banko valdybos primininku Erkki Liikanenu ir Suomijos banko valdybos nariais dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, Valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, Valdybos nariai Marius Jurgilas ir Tomas Garbaravičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius