Prieš keletą dienų pranešta, kad Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ ir Kuveito bendrovės „Kuwait Energy“ bendra įmonė „Balin Energy“ ieškos naftos Latvijai priklausančiame Baltijos jūros šelfe. Artimiausiais mėnesiais 104 kilometrai nuo Latvijos pakrantės, 132 metrų gylyje planuojama išgręžti bandomąjį gręžinį, kurio gylis1500 metrų.
Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ taip pat pareiškė apie savo planus įsisavinti dar vieną naftos telkinį Baltijos jūroje. 2004 m. šalia Lietuvos sienos ir saugomos Kuršių nerijos pradėtas eksploatuoti D-6 naftos telkinys. Manoma, kad naujajame D-41 telkinyje naftos kiekiai bus panašūs – apie 1,5 mln. tonų per metus.
Lietuva nenusileidžia
 |
| Juozas Mockevičius/Juliaus Kalinsko nuotr. |
Pasak J.Mockevičiaus, duomenų apie naftą Baltijos jūroje prie Lietuvos yra net daugiau nei prie Latvijos. Tai liudija ir moksliai tyrimai, ir nesena šalių istorija. Lietuvos Seimas yra ratifikavęs jūros sieną su Latviją. Tuo tarpu kaimynai to daryti neskuba. Didžiausi ginčai kyla dėl vadinamojo objekto E24 – galimo naftos telkinio.
Tačiau šiuo metu Latvijos dėmesys nukreiptas į savo ekonominę zoną Baltijos jūroje. „Licenziją gręžiniui Latvija išdavė 2009 m. „Balin Energy“ tame plote sėkmingai atliko seisminius tyrimus, kurių taip išsigandusi Lietuva. Buvo parinkta tinkama vieta, dabar sėkmingai tęsiami darbai“, – 15min.lt sakė Geologijos tarnybos vadovas.
Pradėjus lengviau
Geologijos ir geografijos instituto mokslo darbuotojas Jonas Šečkus pažymi, kad naftos gavyba jūroje yra kur kas brangesnė nei sausumoje. Tačiau Rusijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad tai ekonomiškai naudinga. „Procesą pradėjus vėliau jį vystyti žymiai lengviau. Tai Rusijos variantas. Jie turi didelius pajėgumus. „Lukoil“ yra pasidaręs D6 gręžinį. Jeigu jie mato, kad šalia yra naftos išteklių ir juos ekonomiškai apsimoka išgauti, tai tą ir daro. Latvijoje ilgą laiką buvo tyla, bet jie, žinodami savo geologinę situaciją, rado investuotojus“, – sakė jis.
Mokslininko teigimu Baltijos jūra prie Lietuvos aktyviai tirta Tarybų sąjungos laikmečiu, tačiau vėliau procesas sustojo. „Tyrimai daryti sovietmečiu. Vėliau jie nutraukti, nes jūroje išgauti naftą yra žymiai brangiau nei sausumoje. Tuo metu pajėgumai tai daryti nebuvo dideli. Nors perspektyvių struktūrų Baltijos jūroje buvo rasta“, – savo nuomone dalinosi J.Šečkus.
Pasak jo, naftos telkiniai, nors ir išplitę, bet yra uždari. Kaimynams tuos gręžinius eksploatuojant, poveikio Lietuvos telkiniams nebus.
Trūksta įstatymų
"Lietuvoje nėra tinkamos įstatyminės bazės, todėl niekas naftos jūroje ieškoti negali", - sakė K. Paukštytė-Brazdauskienė.
Verslininkai neslepia, kad naftos telkiniais Baltijos jūroje domėtis trukdo reglamentuojančių įstatymų trūkumas. „Žinoma, kad domina, bet Lietuvoje nėra tinkamos įstatyminės bazės, todėl niekas naftos jūroje ieškoti negali. Nėra įstatymų, kurie reglamentuotų naftos paiešką arba gavybą jūroje“, – 15 min.lt sakė UAB „Minijos nafta“ atstovė Kristina Paukštytė-Brazdauskienė.
Ji neslėpė, kad seniai kalbama apie Baltijos jūroje šalia Lietuvos esančius naftos telkinius, tačiau verslui jie kol kas neprieinami. Tuo tarpu Lietuvos kaimynai, pradėję ar jau ilgą laiką vykdantys naftos gavybą Baltijos jūroje, įgyja strateginį pranašumą. „Kaimynai įgis patirties šioje srityje. Tačiau nereikia pamiršti, kad Latvija tik dabar pradeda savo naftos telkinių žvalgybą“, – sakė „Minijos naftos“ atstovė.
Ekologinis pavojus
 |
| Linas Balsys/"15min" nuotr. |
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Seimo narys Linas Balsys komentuodamas situaciją atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūra yra itin pažeidžiama ekologiniu požiūriu. „Visa Europa pereina nuo rudosios, iškastinės energetikos prie žaliosios. Kai kalbame apie Baltijos jūra, turim prisiminti, kad yra tarptautiniai susitarimai ir įsipareigojimai. Tai viena ekologiškai pažeidžiamiausių jūrų pasaulyje, kurią būtina išsaugoti. Pradėję naują naftos žvalgybą ar gavybą mes galim smarkiai pažeisti šį unikalų gamtos turtą“, – sakė jis
L.Balsio nuomone, naftos gavybos klausimas Baltijos jūroje negali būti vienos valstybės reikalas:
„Negali viena šalis, kad ir savo šelfe, pradėti darbus nesusiderinus ir nepasikonsultavusi su kaimynėmis. Baltijos jūrų valstybių taryboje, Baltijos asamblėjoje ir kituose panašiuose forumuose turėtų būti priimami tokie sprendimai“.
Trūksta politinės valios
Geologijos tarnybos vadovas J.Mockevičius teigė, jkad būtent jūros aplinkosaugos klausimai, o ne įstatymų stoka, tampa didžiausia kliūtimi vykdyti žvalgybą. „Nebūčiau toks kategoriškas, kad nėra jokios teisinės bazės. Leidimas ir sudaroma tipinė sutartis gali apimti ir sausumą, ir jūrą. Daugiau klausimų kiltų dėl jūrinės aplinkos ir laivybos. Bet visų pirma reikia turėti norą ir politinę valią pradėti darbus. Jei bijome pradėti darbus sausumoje, kur tai paprasčiau, tai apie jūrą kalbėti sudėtinga“, – teigė jis.
J.Mockevičius pažymėjo, kad kol mes rūpinamės tariamomis grėsmėmis, kaimynai savo išteklius sėkmingai naudoja jau seniai: „Baltijos jūra yra jautri ekologiniu požiūriu. Tarša čia yra ypač pavojinga. Tarptautinės konvencijos ragina labai atsakingai žiūrėti į bet kokius darbus jūroje. Tačiau šiuo metu Baltijos jūroje naftą išgauna Lenkija, Rusija, dabar Latvija. O mes laiką leidžiam mistinių gandų aiškinimui ir nesuprantamom grėsmėm“.
