Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl iš milijardus kainuosiančio IAE uždarymo pasipelno ir Rusija?

Rokas Masiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rokas Masiulis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jau kelerius metus elektros negaminančiai, o tik vartojančiai Ignalinos atominei elektrinei uždaryti turėtų būti išleisti 9 milijardai litų. Didelė šios sumos dalis atiteks rusų bendrovėms, kurios vis labiau perima visą jėgainės uždarymo procesą. Apie tai, kaip ir kodėl vokiečių bei lietuvių bendrovės tampa rusiškomis, pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su energetikos ministru Roku Masiuliu.

– Taip jau nutiko, kad rusišką reaktorių uždarinės rusai. Vokiška kompanija vadinta „Nukem“ jau yra rusiška – ją nupirko „Rosatom“. Dabar rusai bando supirkti ir statybos kompanijas, kurios dalyvauja uždarant jėgainę. Tos kompanijos iki šiol buvo lietuviškos. Kaip vertinate tai? Ar tai normali padėtis?

– Mes situaciją atidžiai stebim ir, kol tai netrukdo procesui, nieko nedarom. Reikia įvertinti istoriją. Sutartis buvo pasirašyta su vokiečių kompanija „Nukemtechnologies“, sutartys buvo pasirašytos, darbai pradėti, projektas įsivažiavo ir jis vyksta. Projekto eigoje bendrovė buvo nupirkta Rusijos kompanijos. Tai de facto ši įmonė tapo rusų įmone, bet atlieka tas pačias funkcijas. Kaip matome, procesas vyksta, susitarimai įgyvendinami. Taip, turime reikalo su rusų kompanija, bet ji darbus atlieka. Mano spėjimas, kad Rusijos kompanijos domisi šiuo projektu todėl, kad nori įgyti „know-how“.

– Ne sabotuoti projekto, o uždirbti?

– Nebūtų prasmės sabotuoti projekto, nes tektų mokėti baudas, delspinigius ir visa kita. Galiausiai tai yra komercinis darbas, jie uždirba iš to pinigus. Jie nori įgyti „know-how“, kad galėtų dalyvauti kitų elektrinių, ir toje pačioje Rusijoje, uždarymo procese. Galiausiai juk ir Ignalinos reaktorius yra rusiškas. RBMK – rusų reaktorius.

Taip, turime reikalo su rusų kompanija, bet ji darbus atlieka. Mano spėjimas, kad Rusijos kompanijos domisi šiuo projektu todėl, kad nori įgyti „know-how“

– Ši „Rosatom“ nupirkta įmonė kol kas bus vienintelė pasaulyje įmonė, turinti RBMK reaktorių uždarymo patirtį?

– Taip. Ir ši patirtis, tikėtina, jiems atneš naudą. Aš tikiuosi, kad taip ir bus, ir visi darbai bus atlikti labai gerai. Viliuosi, kad įmonė stengsis kuo geriau dirbti tam, kad ateityje gautų kitus projektus. Mes šią situaciją turime išnaudoti.

– Projektų statyba vėluoja apie dvejus metus. Lietuva ruošiasi teisiniams procesams su dabar jau žinoma Rusijos kompanija. Apskritai turbūt turėti reikalų su Vokietijos kompanija ir su Rusijos yra visai skirtingas verslo kultūros, taktikos klausimas? Čia ir politiniai dalykai gali įsivelti.

– Sunku pasakyti. Kiek esu susipažinęs su šia situacija, tai labai daug personalo yra likę iš vokiškos kompanijos. Dauguma darbuotojų atlieka tas pačias funkcijas, o rusai gal daugiau iš jų mokosi. Iš esmės, dirba tie patys žmonės.

– Ignalinos atominė elektrinė buvo paskelbusi konkursą teisinėms paslaugoms, kurį laimėjo viena didžiausių pasaulyje teisinių kompanijų. Tai, žinoma, geras dalykas, bet yra vienas bet – laimėjusi įmonė yra atstovavusi „Gazprom“. Ką Jūs darysite su šia aplinkybe? Kitaip tariant, yra grėsmė, kad Lietuva vykdys teisines procedūras samdydama advokatus, kurie yra dirbę Rusijos pusėje.

– Įmonė tą situaciją įvertino, įmonės vadovas ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į viešųjų pirkimų tarnybą, siekdamas išsiaiškinti, ar įmanoma įdėti papildomus reikalavimus, norint apriboti dalyvių skaičių.

– Jau po konkurso?

– Po konkurso. Konkursas buvo įvykdytas pagal viešųjų pirkimų reikalavimus, raidė į raidę. Vykdomas taip, kaip viešieji pirkimai reikalauja.

– Bet apie tai nebuvo pagalvota rašant sąlygas?

– Iš esmės, galvota buvo, bet tokių išimčių nėra. Yra ir Vyriausybės nutarimas, kuris apriboja įmonių lankstumą renkantis rangovus. Žinoma, tikslas buvo kitas. Tikslas buvo apriboti įmonių lankstumą, kad kuo skaidriau vyktų konkursai, kad būtų kuo vienodesnės taisyklės. Bet šiuo atveju viskas apsisuko į kitą pusę – turi imti tai, kas pas tave ateina. Bet reikia įvertinti tokį faktą, kad dauguma britų didžiųjų įmonių, o mes norime išsirinkti britų įmonę, nes sutartis su „Nukem“ yra pagal britų teisę, vienaip ar kitaip yra dirbusios su rusų kompanijomis. Tai tarp jų reikia išsirinkti kompaniją, kuri nedirbo su kompanija, kuri gali turėti tiesioginę įtaką šiam projektui.

– Na, „Rosatom“ ir „Gazprom“ yra susiję – tai labiau negu akivaizdu.

– Susiję per Rusijos vyriausybę, per valstybinį valdymą. Bet reikia įvertinti, ar tai tiesioginis ryšys ir su „Rosatom“, ar tik su „Gazprom“. Koks tas ryšys su „Gazprom“ – gal jie atstovavo tik kokioje mažoje byloje, bet ne pačiam „Gazprom“, o kokiai dukterinei įmonei. Reikia labai atidžiai išsiaiškinti, kad nebūtų taip, jog iš viso iš nieko negalėtume rinktis.

Reikia labai atidžiai išsiaiškinti, kad nebūtų taip, jog iš viso iš nieko negalėtume rinktis

– Bet turbūt įmanoma surasti gerus advokatus, kurie nebūtų dirbę rusų kompanijai ir išmanytų britų teisę?

– Manau, kad įmanoma, bet pagal viešųjų pirkimų taisykles, konkursas turi būti atviras.

– Kitas kur kas mažesnis ir kur kas sėkmingesnis projektas – SGD terminalas. Trečiadienį buvo ta formali paskutinė diena, iki kada terminalas turėjo pradėti veikti. Jis veikia. Ar teisingai suprantu, kad vienintelis dalykas, kuris nėra įgyvendintas, – netinkamai nutiestas dujų vamzdis iš terminalo į krantą? Ar yra ir daugiau šiame objekte trūkumų?

– Ne, iš principo čia vienas mažas trūkumas.

– Jūs sakote, kad tai mažas trūkumas?

– Be abejo. Supraskime, kad vamzdyno ilgis yra 20 km, o mes kalbame tik apie 1,5 km. Krantinė pastatyta, laivas prišvartuotas, reguliacinė bazė sutvarkyta, terminalo operavimo taisyklės padarytos, visa teisėkūra, teisinė bazė – viskas yra padaryta, ir terminalas veikia. Žinoma, buvo sunku ir tikėtis, kad per visą projektą koks nors smulkus niuansas nenutiks, bet terminalas veikia, ir tai yra svarbiausia.

– Estai nupirko nedidelę dujų siuntą, turbūt taip galima pavadinti. Ar tai yra bandymas, ar gali būti ilgalaikis bendradarbiavimas?

– Sunku pasakyti. Jie įsigijo dujas biržoje. Žinoma, labai malonu, kad estai įsigijo, ir mes matome, kad regioninė rinka veikia. Spėju, kad buvo įsigyta bandymo tikslais, norint pamatyti, kaip viskas veikia. Mes nežinome, kas tiksliai įsigijo, nes biržoje vyksta anoniminė prekyba, tik girdėjome atgarsius iš Estijos, kad estai nusipirko dujas. Tai tiek mes žinome. Ir dujos, atrodo, sėkmingai prakeliavo Latvija ir atsidūrė Estijoje.

– Bet juk nebūtinai tos pačios dujos nukeliauja į Estija? Greičiausiai Latvijos vamzdynuose jos maišosi?

– Visiškai teisingai. Dujos nebūtinai, patekusios Klaipėdoje į dujotiekį, atsidurs Estijoje. Greičiausiai ten atsidurs dujos iš Latvijos, tik įvyks pačių dujų mainai.

– Tai situacija yra tokia, kad Jūs žinote, jog per biržą iš „Litgas“ yra nupirktos dujos, bet nežinote, kas jas nupirko?

– Nežinome. Todėl, kad ši informacija yra konfidenciali. Taip veikia birža.

– Ir formaliai net negalima paklausti, ar klientas patenkintas?

– Anksčiau ar vėliau mes tikrai sužinosime. Klientas ir pats ateis turbūt padiskutuoti, tai čia laikinas klausimas. Tikrai dirbsime ir skatinsime tiek latvius, tiek tuos pačius estus pasinaudoti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką