Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Jurgis Razma įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma dar atidėti PVM lengvatos šildymui naikinimą, rašoma grupės konservatorių pranešime žiniasklaidai.
„Daugelis šalies gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. PVM lengvatos pratęsimas sumažintų šią naštą, nes šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, už kurį atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, o ne perkelti ant centralizuotai teikiamos šilumos vartotojų pečių. Ši lengvata turėtų galioti iki tol, kol bus vartotojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą“, – cituojamas vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Mykolas Majauskas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad lengvata nustoja galioti 2017 metų birželio 1 d. Konservatorių pateiktame įstatymo projekte numatyta lengvatą pratęsti iki 2020 m. birželio 1 d.
Kompensacijų tvarka buvo pristatyta
Tiesa, gruodį po pateikimo parlamentas pritarė ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti mažesnius reikalavimus, kuriuos atitikę gyventojai iš savivaldybių galėtų tikėtis finansinės paramos.
Remiantis jomis, kompensacijos bus mokamos tiems žmonėms, kurių išlaidos šilumai viršys 10 proc., o ne 20 proc. jų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumo (kurios sudaro 102 eurus).
Po pateikimo už projektą balsavo 75, prieš – 6, susilaikė 22 parlamentarai. Įstatymo svarstymas nukeliamas į pavasario sesiją.
Pavyzdžiui, jei žmogaus pajamos yra 600 eurų ir jis gyvena vienas, jam už šildymą reikėtų mokėti daugiausia 24,8 euro – jei šildymas kainuotų brangiau, jis galėtų gauti kompensaciją. Dabar jo mokėtina maksimali suma yra 49,6 euro (20 proc. skirtumas).
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tuomet Seime sakė, kad dėl tokių pakeitimų kompensacijų gavėjų skaičius išaugs kelis kartus. 2015 metais kompensacijas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, gavo per 100 tūkst. žmonių, jiems išmokėta apie 12 mln. eurų.
Vyriausybė atsitraukė
Tačiau Vyriausybė tokiam „valstiečių“ pasiūlymui žalios šviesos neuždegė. Ministrų kabinetui pasirodė, kad nuleisti kartelę nuo 20 proc. ir 10 proc. yra pernelyg dosnu.
Vyriausybė dabar siūlo kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 15 proc. (o ne 10 proc.) skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.
Šiuo metu paramą būsto šildymui gauna apie 5 proc. gyventojų (129,8 tūkst.), o išlaidos kompensacijoms 2016 m. siekė 17,9 mln. eurų (14,4 proc. mažiau nei 2015 m.).
Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlomai kompensavimo už šildymą nepasiturintiems gyventojams tvarkai, preliminariais skaičiavimais papildomai iš savivaldybių biudžeto reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, o būsto šildymo kompensacijas gautų apie 200 tūkst. asmenų.
