Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

​Penkeri metai be atominės – 2009 metais elektros kilovatvalandė kainavo 6,54 cento

Ignalinos atominė elektrinė
Jurgitos Lapienytės nuotr. / Ignalinos atominė elektrinė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dėl to, kad prieš penkerius metus uždarėme Ignalinos atominę elektrinę (IAE), elektra vartotojams brango apie 30 centų. Lietuva tapo 80 proc. priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, Visagine šiluma pabrango keturis kartus ir beveik 3 tūkst. žmonių neteko darbo. Tokia buvo Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos kaina, arba, tiksliau sakant, investicija.

IAE pagamindavo apie 80 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos. Uždarius atominę, Lietuvai tenka importuoti apie 65 proc. elektros.

„Sustabdžius IAE, Lietuva tapo maždaug 80 proc. priklausoma nuo išorinio energijos išteklių tiekėjo – Rusijos“, – 15min.lt sakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Be to, po IAE uždarymo smarkiai – 30 proc. – šoktelėjo elektros kainos. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis 15min.lt informavo, kad 2009 metais, kai dar veikė IAE, didmeninė elektros kilovatvalandės kaina siekė 6,54 cento, o 2014 metais – jau 17,31 cento.

Narystės ES kaina

„IAE sustabdymas visų pirma yra Lietuvos narystės ES kaina, todėl vertinant uždarymo naudą reikėtų atsižvelgti į visus dėl ES narystės gautus privalumus ir trūkumus“, – 15min.lt sakė M.Dubauskas.

Tarp trūkumų jis paminėjo išaugusią elektros kainą, brangusią šilumą Visagine, tūkstančius prarastų darbo vietų.

„Greta gautos naudos, Lietuva patyrė ir žalos. Nutraukus elektros gamybą, prarastos pajamos už parduotą elektrą, nesumokėti mokesčiai, nesukauptos lėšos eksploatavimo nutraukimo fonde, nesukurtos arba panaikintos darbo vietos ir pan. Be to, uždarymo finansavimas užtikrintas iki 2020 metų, dėl tolesnio laikotarpio dar bus deramasi. Trūkstama suma – apie 1 mlrd. eurų“, – sakė M.Dubauskas.

Stabdant pirmąjį bloką Ignalinos AE dirbo 3517 darbuotojų, stabdant antrąjį – 2354. Darbuotojų skaičius mažėjo ne tik dėl to, kad žmonės buvo atleidžiami, bet ir atskiriant nuo IAE ne pagrindinės veiklos padalinius ir jų pagrindu steigiant atskiras įmones.

2009 metais IAE dirbo apie 5 tūkst. žmonių, dabar – apie 2,1 tūkst.

„Stabdant pirmąjį bloką Ignalinos AE dirbo 3517 darbuotojų, stabdant antrąjį – 2354. Darbuotojų skaičius mažėjo ne tik dėl to, kad žmonės buvo atleidžiami, nes jiems tiesiog nebeliko darbo įmonėje, bet ir atskiriant nuo IAE ne pagrindinės veiklos padalinius ir jų pagrindu steigiant atskiras įmones.

Be to, dalis IAE darbuotojų pasinaudojo valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis (išankstinės pensijos galimybė geresnėmis sąlygomis), išvyko dirbti į Rusijos atomines elektrines, įsteigė savo įmones ir pan.“, – pasakojo ministro patarėjas.

Negana to, šiluma Visagine pabrango maždaug 4 kartus. 2010–2014 m. laikotarpiu Vyriausybė skyrė 16,3 mln. Lt kompensuoti padidėjusias šildymo išlaidas Visagino gyventojams ir biudžetinėms įstaigoms.

Unikali patirtis

Tarp IAE uždarymo privalumų M.Dubauskas minėjo paramą uždarymui, naudą aplinkosaugai ir patirtį, kurią Lietuva įgijo uždarinėdama IAE.

„Panaudojant Ignalinos programos ES paramos lėšas buvo modernizuojama Lietuvos elektrinė – nusierinimo ir azoto junginių filtravimo įrenginiai senuose blokuose, naujo bloko statyba. Ignalinos programos lėšos taip pat skirtos aplinkos monitoringo įrangai įsigyti, pastatų modernizavimo projektams Ignalinos atominės elektrinės regiono savivaldybėse finansuoti“, – kalbėjo ministro patarėjas.

IAE uždarymas kainuos apie 2,6 mlrd. eurų, o 2009 metais Lietuva neturėjo sukaupusi eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti reikalingų lėšų. Nuo 1995 metų IAE mokėjo nustatytą pajamų dalį eksploatavimo nutraukimo fondą ir sukaupė apie 640 mln. Lt.

„Šios sumos nepakaktų eksploatavimo nutraukimo darbams finansuoti. Nors IAE buvo sustabdyta pirma laiko, tačiau net ir atidirbus visą blokams numatytą laiką nebūtinai būtų surinkta visa reikiama suma“, – sakė M.Dubauskas.

Be to, iki šiol RBMK tipo reaktorių eksploatavimo nutraukimas nebuvo vykdomas: „Pagal pasirinktą strategiją, kuo daugiau darbų siekiama atlikti IAE darbuotojų jėgomis. Tokiu būdu įmonė sukaups eksploatavimo nutraukimo patirtį, kuri gali būti pritaikyta vykdant eksploatavimo nutraukimo darbus kitose elektrinėse, visų pirma, nutraukiant RBMK tipo reaktorių eksploatavimą.“

R.Staniulis pabrėžė, kad, nepaisant šoktelėjusių kainų, IAE uždarymas padėjo sukurti Lietuvoje elektros rinką.

Elektros kaina buvo labai maža

„Kainos kilimą nulėmė IAE uždarymas. Atominė pagamindavo 80 proc. Lietuvos elektros ir ji pigiai buvo parduodama vidaus rinkoje. Dabar skirtumas yra didelis, bet importuotos elektros kaina yra mažesnė nei mūsų vietinių gamintojų. Tai nebuvo taip drastiškai, kaip galėjo būti“, – sakė R.Staniulis.

Pasikeitė visas prekybos mechanizmas, buvo pereita nuo dvišalių santykių prekybos prie biržos mechanizmo, – sakė R.Staniulis.

Tačiau, 2010 metais šoktelėjus elektros kainoms, jos stabilizavosi ir dabar svyravimas nėra didelis. O IAE gaminamos elektros kaina buvo ne rinkos kaina.

„Atominės kaina buvo labai žema, rinkos tuo metu nebuvo. Visiems vartotojams IAE elektra būdavo parduodama už savikainą. Aišku, rinkoje, jeigu buvo eksportuojama, stengiamasi parduoti ir brangiau, bet tiesiog tokia rinka buvo – elektros perteklius.

Kapitalinių investicijų nereikėjo – visi kaštai buvo susiję tik su kuro kaina ir pačios elektrinės išlaikymo bei valdymo kaštais. Elektros buvo gaminama labai daug, todėl tie kaštai buvo nedideli. Bet čia visų atominių specifika – ta kintamoji dalis tikrai yra žema, didžiausią dalį sudaro investicijų dalis“, – kalbėjo R.Staniulis.

Per penkerius metus be atominės Lietuvoje pavyko sukurti rinkos infrastruktūrą.

„Pasikeitė visas prekybos mechanizmas, buvo pereita nuo dvišalių santykių prekybos prie biržos mechanizmo. Rinkos infrastruktūra yra visiškai veikianti. Atsiradus jungtims, atsiras papildomi pasiūlos šaltiniai, konkurencija, bet rinkos taisyklės yra sukurtos, įdiegtos ir veikia“, – sakė jis.

Priklausomybė nuo Rusijos kaip vienintelio energijos tiekėjo, M.Dubausko teigimu, paskatino Lietuvą imtis veiksmų kuriant ir plėtojant energetikos infrastruktūrą. 2009 m. birželio 17 d. Europos Komisija ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono valstybės pasirašė supratimo memorandumą dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP).

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką