Siūloma keisti skalūnų apmokestinimą

„Mes pasiūlėme porą variantų. Vienas variantas pagal laiptelius turi eiti nuo išgaunamo kiekio (...) – laipteliai būtų 5, 10, 15 proc. ir antra alternatyva, kalbant apie tradicinius (angliavandenilius – BNS) – 10, 15, 20 proc. Šiuo atveju mokesčiai didėtų ne taip drastiškai, kaip buvo siūloma, bet įplaukos į biudžetą didėtų“, – ketvirtadienį po Vyriausybės strateginio komiteto žurnalistams sakė Valentinas Mazuronis.

„Taip pat pasiūlėm ir netradiciniams angliavandeniliams (skalūnų naftai ir dujoms – BNS) – pagal išgaunamą kiekį (...), taip pat 10, 15, 20 proc., priklausomai nuo išgaunamo kiekio“, – pridūrė ministras.

Ministras teigė, kad Vyriausybės strateginis komitetas pritarė kitokiam mokesčių skaičiavimui, kai būtų apmokestinami ne atskiri gręžiniai, o bendras įmonės išgaunamų iškasenų kiekis.

„Šiandien mokesčiai, priklausomai nuo išgaunamo kiekio, yra nuo 2 iki 20 proc., skaičiuojama pagal gręžinius. Strateginis komitetas pritarė, kad būtų skaičiuojama nuo įmonės, tai yra kiekis nuo visų gręžinių, kuris apmokestinamas“, – sakė V.Mazuronis.

Pasak jo, dabar vidutiniškai sumokama apie 10 proc. nuo išgautų išteklių.

Anot ministro, posėdyjė sutarta susitikti su strateginiais investuotojais bei įmonėmis, kurios išgauna naftą, ir dar kartą apsvarstyti pasiūlymus: „Ties galutiniu variantu apsistosim, kai suformuluosim įstatymo pataisas“.

Jis teigė, kad nauja mokesčių sistema siekiama rasti kompromisą tarp investuotojų ir valdžios.

„Mūsų noras yra iš tiesų padaryti, ir tas buvo strateginiame komitete pabrėžta, investuotojams palankią aplinką ir kad jie tikrai ateitų. Iš kitos pusės, nafta ar dujos yra mūsų visų nuosavybė ir mes, kaip piliečiai, turime iš jų irgi gauti maksimalią naudą“, – tikino ministras.

Anot V.Mazuronio, įstatymo pataisos turėtų būti parengtos per mėnesį, o pakeitus apmokestinimą, bus sprendžiama dėl naujo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso.

„Aš manau, kad tai mėnesių klausimas (iki konkurso – BNS), mes paruošime mokesčių klausimą, (...) pakeitę (konkurso – BNS) sąlygas zonduosim, kas ruošiasi dalyvauti, nes paskelbti tarptautinį konkursą kainuoja pinigų“, – teigė V.Mazuronis.

Kilus visuomenės ir kai kurių politikų pasipriešinimui, Seimas pernai sugriežtino skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesą. Be to, politikai svarstė skalūnų dujas apmokestinti 40 proc. baziniu mokesčiu, kuris būtų didžiausias pasaulyje.

Pasitraukus „Chevron“ ir nutraukus konkursą, šiuo metu rengiami naujo konkurso dokumentai - numatoma, kad jo sąlygos bus liberalesnės, siekiant, kad dalyvautų bent 4-5 pretendentai.

Pernai į valstybės biudžetą surinkta 26,595 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio - 21,8 proc. mažiau nei planuota.