Studijos tikslas – nustatyti, kiek daugiausiai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galima prijungti prie esamo elektros perdavimo tinklo, kokiose Lietuvos vietovėse galima statyti vėjo ir saulės jėgainių parkus, vandens ir biokuro elektrines. Mokslininkai taip pat išanalizuos, kokią įtaką elektros energetikos sistemos darbui turi iki šiol šalyje sukurtas vėjo jėgainių tinklas, kiek reikėtų investuoti į perdavimo tinklą, jei augtų vėjo jėgainių gaminamos elektros kiekis.
„Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2020 m. šalyje integruoti ne mažiau kaip 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių. Šia studija norime išsiaiškinti, kiek dar vėjo elektrinių bus galima integruoti į tinklą nuo 2020 iki 2030 metų, ir kokių investicijų į perdavimo tinklą gali prireikti“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų, o naujų vėjo jėgainių integracija į perdavimo tinklą glaudžiai susijusi su aukštos įtampos elektros infrastruktūra.
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, turės būti patvirtina tolesnė perdavimo tinklo infrastruktūros plėtros tvarka, atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvoje instaliuota 274 MW galios vėjo jėgainių. Prie perdavimo tinklo prijungtos 106 vėjo jėgainės, kurių bendra galia yra 222 MW. Prie skirstomojo tinklo prijungtos mažesnio galingumo vėjo jėgainės iš viso gali gaminti 52 megavatus elektros. 2013 m. vėjo jėgainės pagamino 5,6 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos.
