Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija patvirtino prieštaringai vertinamą branduolinių atliekų tvarkymo planą

Branduolinės atliekos
123rf.com nuotr. / Branduolinės atliekos
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią atominių elektrinių operatoriams įmokėti 23,5 mlrd. Eur į specialųjį fondą, iš kurio bus dengiamos branduolinių atliekų tvarkymo išlaidos, tuo tarpu kritikai teigia, kad dėl šio plano įmonėms pavyks „pernelyg lengvai išsisukti“.

Pagal vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą keturios įmonės – „Vattenfall“, E.ON, RWE ir EnBW – minėtą sumą į valstybinį laikino ir nuolatinio branduolinių atliekų saugojimo fondą įneš iki 2022 metų.

Po 2011 metais Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad šalis iki 2022 – ųjų uždarys visas likusias atomines elektrines.

Tačiau Vokietijai dar reikia nustatyti galutinę branduolinių atliekų saugojimo vietą.

Jos sprendimas išprovokavo vis nesiliaujančius ministrų ir energetikos įmonių ginčus dėl to, kas turėtų prisiimti uždarymo ir atliekų tvarkymo sąnaudas.

Be 23,5 mlrd. Eur atliekų tvarkymui, įmonės bus finansiškai ir teisiškai atsakingos už elektrinių uždarymą ir išmontavimą, taip pat už visų likusių branduolinių atliekų parengimą nuolatiniam saugojimui.

Toms išlaidoms skirta likusi iš viso 40 mlrd. Eur atidėjinių, kuriuos jos suformavo dėl vyriausybės sprendimo laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos, dalis.

Vokietijoje tebeveikia aštuonios atominės elektrinės.

Tuo tarpu Berlynas prognozuoja, kad atliekų fondo lėšas investuojant į finansinį turtą, jis padidės tiek, kad iš jo būtų galima padengti laikino ir nuolatinio kuro likučių saugojimo sąnaudas.

„Bus užtikrintas ilgalaikis uždarymo, išmontavimo ir atliekų tvarkymo finansavimas, neperduodant šių išlaidų visuomenei ir nekeliant grėsmės ekonominei operatorių padėčiai“, – pareiškė energetikos ministras Sigmaras Gabrielis.

E.ON, kuri į fondą įmokės apie 10 mlrd. Eur, palankiai įvertino vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą.

Tačiau Vokietijai dar reikia nustatyti galutinę branduolinių atliekų saugojimo vietą.

Liepos mėnesį specialioji ekspertų komisija įspėjo, kad vis nerandant tinkamos vietos, pernelyg „ambicingi“ yra netgi planai atidaryti tokią saugyklą iki 2050 metų.

Pasak plano kritikų, nuolatinio saugojimo vietos paieška ir saugyklos statyba gali tęstis ne vieną dešimtmetį, o išlaidas, kurių tai pareikalaus, yra sunku apskaičiuoti.

„Įmonės metų metus gaudavo didelį pelną ir neturėtų būti atleistos nuo bendros atsakomybės“, – pareiškė ekonominių tyrimų instituto DIW energetikos politikos ekspertė Claudia Kemfert.

Jos teigimu, finansinių sunkumų patiriančios energetikos įmonės gali nepajėgti finansuoti atominių elektrinių išmontavimo išlaidų.

„Pagal šį planą bus padengta tik maža tikrųjų sąnaudų dalis, o likusią dalį teks prisiimti visuomenei“, – pareiškė ji.

Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Vokietijos parlamentas. Be to, jį dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms dar tikrins Europos Komisija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką