Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prokurorė Sigita Malinauskienė: keli patarimai euro belaukiant

Eurai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Eurai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo naujųjų metų mūsų piniginėse netrukus atsiras nauji pinigai – eurai, kuriais Lietuvoje atsiskaitysime už prekes ir paslaugas. Belaukiant valiutos keitimo, prokuratūra taip pat sulaukia klausimų apie tai, kaip apsaugoti save ir artimuosius, kad netaptume sukčių aukomis arba apie tai, kas bus, jei į rankas pakliūtų dar mažai pažįstama padirbta euro kupiūra.

Į šiuos bei kitus žmonėms rūpimus klausimus atsako Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigita Malinauskienė.

– Jeigu į namus ateina asmuo, prisistatantis pašto darbuotoju arba kitu neva įgaliotu asmeniu, ar galima namuose keisti litus į eurus?

– Noriu atkreipti dėmesį, kad nei namuose, nei gatvėje litai į eurus nebus keičiami. Patariame gyventojams būti budriems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę ar telefonu paskambinę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan.

Oficialiai ir teisėtai pinigai bus keičiami tik Lietuvos banke, komercinių bankų skyriuose, Lietuvos pašto padaliniuose ir kai kuriose kredito unijose, todėl raginame gyventojus laikytis nustatytos tvarkos.

Viešoje erdvėje yra skelbiama informacija, kad oficialiai ir teisėtai pinigai bus keičiami tik Lietuvos banke, komercinių bankų skyriuose, Lietuvos pašto padaliniuose ir kai kuriose kredito unijose, todėl raginame gyventojus laikytis nustatytos tvarkos.

Jeigu kas nors siūlys keisti pinigus namuose ar gatvėje – nepakliūkite ant „kabliuko“ ir nedelsdami praneškite apie tai policijai telefonu 112.

Tikrai nebus blogiau, jei apie pinigų keitimo tvarką jau dabar perspėsite, pasikalbėsite su vyresnio amžiaus šeimos nariais, vaikais, kuriems gal sunkiau suprasti oficialią viešai skelbiamą informaciją.

Jei abejojate, ar pasibeldus į duris tokiam ,,svečiui“ jie tikrai prisimins, ką jiems sakėte, sugebės nepasiduoti įtaigai – gal ir kokį raštelį apie tai, tarkim, ant šaldytuvo galima būtų prikabinti. Atsarga gėdos nedaro – sako liaudies išmintis, tad ja verta vadovautis ir šiuo atveju.

Tenka tik apgailestauti, kad vienu ar kitu atveju žmonės tampa sukčių aukomis. Siekiame gyventojus perspėti, kad būtų budrūs ir nepasitikėtų dažnai išgalvotomis istorijomis, tačiau statistika dažnai būna neguodžianti.

– Kur asmuo turėtų kreiptis, jeigu tapo apgaviko auka ir jam buvo pateikti padirbti eurai arba litai?

– Kaip ir kitais atvejais, kai žmogus suvokia, kad jį apgavo, kad jis nukentėjo nuo sukčių, jis turėtų kreiptis į policiją.

Labai svarbu, jog pareiškime nukentėjęs asmuo kuo tiksliau nurodytų visas įvykio aplinkybes: kaip, kur, kada jis buvo apgautas, kaip atrodė sukčius, kas jį dar matė ir pan. Detalės, net smulkios, tikrai yra labai svarbios.

Policija yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, ji gali tirti įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Pareiškimą galimą pateikti ir per portalą e-policija – tai gal dar nauja, bet tikrai patogu tiems, kas naudojasi kompiuteriu ir internetu.

Taip pat galima pateikti tiesiogiai kreipiantis į artimiausią policijos komisariatą. Noriu pabrėžti, kad labai svarbu, jog pareiškime nukentėjęs asmuo kuo tiksliau nurodytų visas įvykio aplinkybes: kaip, kur, kada jis buvo apgautas, kaip atrodė sukčius, kas jį dar matė ir pan. Detalės, net smulkios, tikrai yra labai svarbios. Žinoma, jei kokių nors duomenų tame pareiškime trūksta – tyrėjai pasiteirauja, pasitikslina, užduoda klausimus, bet tokiu atveju prarandamas labai brangus laikas.

Be abejo, galima kreiptis ir į prokuratūrą, nes prokuratūra priima procesinius sprendimus, t. y. analizuoja ir vertina duomenis apie nusikalstamą veiką. Tačiau prieš vertinant juk juos dar reikia surinkti, o tai dažniausiai daro ne prokurorai, o ikiteisminio tyrimo įstaigose dirbantys tyrėjai.

Paprastai tokias nusikalstamas veikas, apie kurias mes dabar kabame, prokurorai paveda tirti policijos tyrėjams. Tad jei žmogus pareiškimą pateiks prokuratūrai, prokuratūra vis tiek kreipsis į policiją pavesdama ištirti nurodytas aplinkybes. Tyrimas tikrai nevyks kažkaip kitaip, tik jis bus pradėtas šiek tiek vėliau, nei tokiu atveju, kai žmogus pareiškimą pateiktų tiesiai policijai. Juk policija gali organizuoti nusikaltėlio nustatymą ar paiešką, kaip sakoma, dar karštais pėdsakais.

– Jeigu grąžą žmogui atidavė padirbtais pinigais ir jis to nežinodamas bandė už prekes atsiskaityti parduotuvėje, ar netaps toks žmogus įtariamuoju dėl netikrų pinigų platinimo?

Jei žmogus bando atsiskaityti padirbtais pinigais, visais atvejais kviečiamas policijos patrulis ir įtarimus sukėlę pinigai perduodami miesto ar rajono policijos komisariatui.

– Jeigu taip įvyksta, kad žmogus bando atsiskaityti padirbtais pinigais, visais atvejais kviečiamas policijos patrulis ir įtarimus sukėlę pinigai perduodami miesto ar rajono policijos komisariatui. Tokia yra dabartinė tvarka, kurios privalu griežtai laikytis, taip bus ir pradėjus atsiskaitinėti eurais.

Tačiau žmonės neturėtų baimintis, kad jiems iš karto bus pareikšti įtarimai dėl netikrų pinigų platinimo. Taip, asmuo pareigūnams turės duoti parodymus arba kitaip kalbant – paaiškinti, kur, kokiomis aplinkybėmis jam į rankas pateko įtarimus keliantys ar padirbti pinigai. Visi tokio asmens teiginiai yra ir bus labai atidžiai tikrinami, juk antraip tai būtų tikras pinigų padirbinėtojų rojus. Tad tikėtis, kad tyrėjai pasitikės tik jūsų žodžiais – neverta. Bet būtent todėl, kad viskas yra kruopščiai tikrinama ir tik išsiaiškinus visus keliamus klausimus ir abejones priimami atitinkami procesiniai sprendimai, t. y. pradedamas ikiteisminis tyrimas ar atsisakoma jį pradėti, pateikiami įtarimai arba ne, žmogus, kuris, nepadarė nieko nusikalstamo, neturėtų baimintis tų įtarimų.

O tam, kad Jūsų paminėtos situacijos susidarytų kuo rečiau, norime perspėti gyventojus, kad nesineštų stambių euro kupiūrų į tas prekybos vietas, kuriose nėra galimybės atiduodant grąžą patikimai patikrinti eurų tikrumą.

Lietuvos bankas taip pat pasiruošęs padėti žmonėms išsiaiškinti dėl įtartinų eurų ar litų. Jeigu asmeniui kyla abejonės dėl pinigų tikrumo, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl jų patikrinimo ar ekspertizės. Jeigu bus nustatyta, kad eurai yra padirbti, jie bus išimti iš apyvartos ir perduoti teritoriniam miesto ar rajono policijos komisariatui. Tačiau jeigu eurai bus tikri, bet neryškiai matomi jų skiriamieji ženklai dėl tam tikrų priežasčių, pvz. pinigai buvo netyčia išskalbti, jie bus asmeniui pakeisti į tinkamus naudoti.

Asmenys neturėtų bijoti eiti į kompetentingas įstaigas ir informuoti pareigūnus apie abejones keliančius pinigus.

– Jeigu asmuo įtaria, kad tam tikra žmonių grupė ar vienas žmogus platina netikrus eurus, ir apie tai praneša policijai, ar garantuojamas jo anonimiškumas?

– Pranešimas atitinkamai kompetentingai įstaigai apie galimai daromą bet kokį nusikaltimą yra ir mūsų pilietiškumo įrodymas.

Šiuo atveju siekdami, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo sukčių, taip pat turėtumėme apie tai pranešti policijai. Asmens, pranešusio apie galimai platinamus padirbtus eurus, anonimiškumas turi būti garantuojamas. Įtariamieji asmenys neturi žinoti, kas galėjo pranešti policijai apie jų galimai daromas nusikalstamas veikas.

–Tačiau jeigu nepasitvirtina faktas, kad žmogus platina padirbtus eurus, ar asmens, pranešusio apie galimai daromą nusikaltimą, atžvilgiu nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo įskundimo?

– Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad žmogus kitą asmenį įskundė melagingai, turėdamas tam tikrą tikslą, pvz. supykęs, siekdamas keršto ar iš kitų paskatų, t. y., žmogus žinojo, kad informacija, kurią jis teikia teisėsaugai, yra melas, bet vis tiek pateikė. Tokiu atveju asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau jeigu asmuo neturėjo tikslo melagingai įskųsti kitą žmogų, bet buvo tik susidaręs klaidingą įspūdį, jo atžvilgiu tyrimas neturi būti pradėtas.

Dažniausiai sukčiai pasakoja istorijas apie neva per gyventojų sąskaitas plaunamus pinigus ar vykdomą kitą neteisėtą veiklą, reikalauja pasakyti klientų duomenis, reikalingus prisijungti prie interneto banko – atpažinimo kodus, slaptažodžius ir pan.

– Ką patartumėte žmonėms, kad nenukentėtų nuo sukčių?

– Visų svarbiausia linkime visiems Lietuvos gyventojams ir svečiams išlikti budriems ir nepasitikėti dažnai išgalvotomis istorijomis. Dažniausiai sukčiai pasakoja istorijas apie neva per gyventojų sąskaitas plaunamus pinigus ar vykdomą kitą neteisėtą veiklą, reikalauja pasakyti klientų duomenis, reikalingus prisijungti prie interneto banko – atpažinimo kodus, slaptažodžius ir pan. Jeigu sulaukėte panašaus skambučio, dar kartą pabrėžiu: niekada neatskleiskite savo slaptų duomenų, nedelsdami praneškite policijai ar bendruoju pagalbos numeriu 112. Šiuo metu viešojoje erdvėje skelbiama daug informacijos apie euro banknotų ir monetų atpažinimo požymius, Valdovų rūmuose iki 2015 m. sausio 5 d. veikia nemokama paroda, interneto svetainėje www.euras.lt skelbiama nuolat atsinaujinanti gyventojams aktuali informacija.

Kalbino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką