„Visa mano kalba buvo skirta tam, kad jūs tikrai patikėtumėte, kad baigę čia mokslus galite kelerius metus išvažiuoti pasidairyti po pasaulį, jį pažinti. Bet paskui, jeigu negrįšite į šią išmintingą šalį, padarysite didžiulę klaidą, nes čia ateis kiti“, – trečiadienį skaitydamas paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams sakė A.Kubilius.
Anot jo, 2030-aisiais ant įtakingo Jungtinių Valstijų žurnalo „Time“ puikuosis užrašas: „Have you been to „Sunrise Valley“ Vilnius?“ (liet. k. „Ar buvote „Saulėtekio slėnyje“ Vilniuje?“) ir save gerbiantys verslinkai „bus priversti susigėsti“, jei dar nebus investavę į šią šalį. „2030-aisiais Lietuva bus išmintinga valstybė išmintingame regione (angl. k. „Smart country in a smart region“). Mes turime visas galimybes tai pasiekti, bet su keliomis sąlygomis. Pirma, turime patys patikėti, kad Lietuva gali tapti sėkmės istorija, lygiai taip, kaip prieš dvidešimt metų tuo patikėjo Airija. Antra, patikėję sėkme, turime nebijoti jos siekti“, – tikino premjeras.
Jeigu negrįšite į šią išmintingą šalį, padarysite didžiulę klaidą, nes čia ateis kiti.
Studentų priremtas prie sienos klausimais, kokių veiksmų imasi šalies valdžia, kad sumažintų masinę piliečių emigraciją iš Lietuvos, A.Kubilius tvirtino, kad „nėra sėkmingų receptų, kaip sustabdyti emigrantus“. „Reikia, kad ekonomikos kreivė ir toliau šautų stipriai į viršų, reikia, kad patikėtume sėkme, tada viskas ir išsispręs“, – savo mintis dėstė Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje galimybių „dinamiškai vystytis“ ir siekti asmeninės sėkmės yra daugiau nei kai kuriose kitose valstybėse. Tuo tarpu paklaustas, kaip ketina užtikrinti, kad Lietuvos radikaliai nepakeistų į ją suplūdę imigrantai iš užsienio, ministrų kabineto lyderis ragino visus „per daug nesigąsdinti ir nesibaiminti“.
„Ta pati Airija iki 2007 metų ne tik sugebėjo susigrąžinti airius, bet ir labai drąsiai atsivėrė darbo jėgai iš Centrinės Europos valstybių ir dėl to nematė bėdos, bet matė savo galimybę plėtotis“, – akcentavo A.Kubilius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šalys tarpusavyje konkuruoja dėl „protingos emigracijos“ (angl. „smart emigration“). „Patys atsakykime sau į klausimą: 180 km į rytus nuo Vilniaus, Minske, yra vienas iš didžiausių kvalifikuotos aukštųjų technologijų darbo jėgos koncentratų. Traukinys iš Minsko į Vilnių važiuoja keturias valandas. Jei padarytume, kad jis važiuotų dvi ar net pusantros valandos, tai gal Minsko gyventojai atvažiuotų ne tik į „Akropolį“ apsipirkti, bet atvažiuotų čia ir dar ką nors gero padarytų?“ – svarstė premjeras.
Kaip vasarą pranešė Statistikos departamentas, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 34,7 tūkst. gyventojų, tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais. Tuo tarpu per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų. 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 metais.
Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.). 2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 proc. emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 proc. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.
Šalies ekspertai įspėja, kad jei tokio lygio emigracija nepasikeis, tai turės itin svarbią įtaką Lietuvai. „Tai, kad iš Lietuvos išvažiuoja jauni lietuviai, iš pradžių galbūt turi savotiškų teigiamų pasekmių: sumažėja įtampa darbo rinkoje, išvažiavę žmonės savo šeimoms atsiunčia pinigų. Bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, aukšto lygio emigracija tirpdo šalies žmogiškuosius išteklius, o Lietuva daugiau niekuo pasigirti negali, tik savo žmonėmis. Naftos ar deimantų mes neturime, todėl jei prarandame energingiausius žmones, apie kokius aukštųjų technologijų centrus 2030 m. galime kalbėti?“ – prieš kurį laiką interviu 15min.lt sakė „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. hab. dr. Rimantas Rudzkis. Jis taip pat pabrėžė, kad net ir turint per 300 tūkst. bedarbių šalyje, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Pasak R.Rudzkio, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 900 tūkst. darbo vietų. Iš jų apie 300 tūkst. žmonių dirbo sektoriuje, finansuojamame iš valstybės biudžeto. „Vadinasi, versle, kuris faktiškai ir išlaiko visą mūsų valstybės egzistavimą, nes moka mokesčius, dirbo 600 tūkst. žmonių. O mes skaičiuojame, kad per penkerius metus 250 tūkst. asmenų išvažiuos“, – aiškino R.Rudzkis.
