Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Analitikas Aleksandras Izgorodinas: Rusijos embargo pasekmės nėra tik blogos

Nukainoti pieno produktai
Jurgitos Lapienytės nuotr. / Pieno produktai
Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas radijui „Laisvoji banga“ teigė, kad Europai paskelbtos Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikai neabejotinai turės įtakos: „Mes skaičiuojame, kad dėl sankcijų neteksime 0,3 proc. BVP augimo, kitąmet, jeigu nebus jokių pokyčių, – 0,6 proc.“

Praėjusį penktadienį ES patvirtino naujas sankcijas Rusijos Federacijai. Šios šalies aukščiausi pareigūnai žada, kad tokie veiksmai neliks be atsako, tačiau A.Izgorodinas teigė, jog naujų apribojimų iš Rusijos labai baimintis nederėtų. „Nemanau, kad tai turės įtakos darbo vietoms ar atlyginimų augimui, nes vis tiek tikimės 2,5 proc. BVP augimo kitais metais ir apie 3 proc. dar šiemet. Tad ekonomika vis tiek augs, bet kiek lėčiau, nei mes prognozavome“, – teigė analitikas. 

Pasak pašnekovo, kalbėti, kad Rusijos paskelbtas embargas gali lemti ir itin neigiamas nuotaikas darbo rinkoje, sunku. „Transporto ir maisto pramonės įmonės šiuo metu patiria tam tikrą spaudimą, bet kalbėti apie masinius atleidimus priežasties nėra. Remiantis statistika, toks poveikis būtų nedidelis, kad net nepasijustų. Dėl atlyginimų – prognozuojame jų augimą, kuris būtų 4-5 proc. Daugiausia tam įtakos turės struktūrinės problemos darbo rinkoje – jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Dėl to atlyginimų kartelė neišvengiamai kils“, – prognozavo A.Izgorodinas.

Nemanau, kad tai turės įtakos darbo vietoms ar atlyginimų augimui, nes vis tiek tikimės 2,5 proc. BVP augimo kitais metais ir apie 3 proc. dar šiemet. Tad ekonomika vis tiek augs, bet kiek lėčiau, nei mes prognozavome, – teigė A.Izgorodinas. 

Dėl Rusijos paskelbtų sankcijų labiausiai įtaką jaučia transporto sektorius. „Vis dėlto Lietuvos pramonei tai neturės itin reikšmingos įtakos, nes gaminių eksportas į Rusiją sudaro tik 15 proc. Likę 85 proc. – reeksportas. Lietuviškos kilmės eksporto 43 proc. sudaro maisto produktai, ši sritis labiausiai ir nukentės, – tikino A.Izgorodinas. – Kitas dalykas – įmonių investicijos, kurios priklauso nuo lūkesčių. Tačiau dabar vyrauja neapibrėžtumas dėl ateities, tad kai kurios įmonės savo investicijas gali atidėti.“

Specialistas tikino, kad laukiama ir vartojimo augimo lėtėjimo. Esą ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl atsargesnių ateities prognozių. „Rinkoje matomas neapibrėžtumas, todėl kai kurie žmonės gali pradėti mažinti vartojimo išlaidas – pradėti labiau taupyti pinigus, o ne vartoti čia ir dabar“, – svarstė pašnekovas.

Vertindamas ES ekonomikos augimą, A.Izogordinas teigė, kad jo augimas stoja. „Klausimas, ar tai laikina, ar tendencija. Bloga žinia ta, kad statistiškai ES atsigavimas yra sulėtėjęs, tačiau Lietuvos eksportas į Europą išaugo daugiau kaip 4 proc., o į NVS regioną krito 14 proc. Tačiau pastebima, kad išaugo poreikis ieškoti naujų eksporto rinkų. Tai Kinija ir Pietryčių Azijos, taip pat Arabų pusiasalio valstybės. Mes matome, kad tas noras diversifikuoti eksportą yra padidėjęs, tad galima sakyti, kad ilgalaikėse rinkose ta įtaka tik didės“, – sakė A.Izgorodinas.

Radijas „Laisvoji banga“
Komentarai
Temos Rusija
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką