Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius pastebi, kad žinojimas, jog nelaimės atveju artimieji ar giminaičiai galėtų paremti finansiškai, teikia ramybės, tačiau garantijos – ne.
„Viena yra studentai, kurie tikisi paramos iš tėvų, tačiau kas kita yra šeimos, kurios turi daugiau poreikių ir įsipareigojimų. Bent pusę metų finansiškai padėti kitai šeimai yra nemaža finansinė našta. Šiuo atveju, manau, dažnai neįvertiname savo ir kitų galimybių“, – teigia M.Jusius.
Banko pranešime spaudai sakoma, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų prisipažino, kad nutikus nelaimei, dėl kurios jie žūtų ar taptų nedarbingi, jų šeimas prislėgtų papildomi finansiniai rūpesčiai – sumažėtų pajamos vienam žmogui ar netgi tektų dengti likusius įsiskolinimus.
„Finansinė apsauga yra kiekvienos šeimos finansų planavimo dalis. Tiksliau kalbant, nusimatyti finansines „pagalves“ aktualu kiekvienam, kuris gauna pajamas ir turi artimuosius, kuriuos norėtų apsaugoti, jeigu jam kas nutiktų. Užtenka nusimatyti galimus sprendimus ir žmogus ar šeima jaustųsi ramiau. Galvojimas, kad artimieji ar giminaičiai padės, nėra geriausias variantas“, – pažymi M.Jusius.
Tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas žmogus (11 proc.), ištikus rimtai nelaimei, galėtų parduoti turimo turto. Bent 3 mėn. atlyginimo dydžio santaupų turi 33 proc. apklaustųjų, 11 proc. turi kaupiamojo/investicinio draudimo sutartį. Tik 9 proc. žmonių turi gyvybės draudimą, kuris mirties atveju pagelbėtų šeimoms.
