„Mokyklose ryškėja didėjantis atotrūkis nuo natūralios aplinkos: vaikai nepažįsta gamtos, neturi sukaupę gamtos saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, neįgiję tyrinėjimų natūralioje aplinkoje patirties, sunkiai atpažįsta gyvūnų ar augalų rūšis“, – 15min aiškino Giedrė Buivydaitė, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo projektų valdymo skyriaus vedėja.
Dėl šios priežasties ministerija sumanė imtis papildomo vaikų švietimo – per trejus metus surengs 150 pamokų. Viena tokia pamoka valstybei kainuos 2,6 tūkst. Eur. Palyginimui, vidutinis mokytojo atlyginimas Lietuvoje iki mokesčių antrąjį ketvirtį siekė 840 Eur. Taigi viena pamoka kainuos tiek, kiek per mėnesį vidutiniškai gauna trys mokyklos mokytojai.
Vaikai nepažįsta gamtos, neturi sukaupę gamtos saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, neįgiję tyrinėjimų natūralioje aplinkoje patirties, sunkiai atpažįsta gyvūnų ar augalų rūšis, – štai kam, Aplinkos ministerijos teigimu, reikia papildomų pamokų po 2,6 tūkst. eurų.
Gamtosaugos abėcėlė už 390 tūkst. eurų
Aplinkos ministerijos paskelbtą konkursą laimėjo viešųjų ryšių bendrovė BVRG, kuri ir įsipareigojo per trejus metus surengti 150 pamokų. Numatyta bendra paslaugų kaina – beveik 390 tūkst. Eur. Arba 450 mokytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas.
Tad kaip atrodys pamoka už 2,6 tūkst. eurų?
„Pamokose turės būti žadinamas susidomėjimas ir noras pažinti gyvąją ir negyvąją gamtą, akcentuojant, kad nuo kiekvieno žmogaus pastangų priklauso supančios aplinkos kokybė, švara, biologinės įvairovės saugojimas ir pan., ugdomas gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimas per praktines veiklas, laikantis neformalaus švietimo ugdymo reikalavimų“, – taip į 15min klausimą atsakė G.Buivydaitė.
Ji pabrėžė, kad daug dėmesio bus skirta naujoms technologijoms, veiklos bus interaktyvios, bus išleisti 2 mokomieji leidiniai vaikams, be to, „kaip mokymo bazes taip pat numatyta naudoti ir Lietuvos zoologijos sodą, saugomų teritorijų pažintinius centrus bei takus ir kt. gamtos pažinimo objektus.“
Tokioms, Aplinkos ministerijos teigimu, išliekamąją vertę ir bendruomeniškumą skatinančioms pamokoms, skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos.
„Tokiose neformaliose pamokose dalyvaujantys mokytojai ir tėvai dažnai prisipažįsta, jog ir jiems labai pravartu pasimokyti gamtosaugos abėcėlės“, – sakė G.Buivydaitė.
Aplinkos ministerija taip ir neišaiškino, kodėl ta gamtosaugos abėcėlė yra tokia brangi. Tiesa, pamokas kursiančios BVRG direktorius Jonas Blinstrubas pateikė kiek daugiau detalių.
5D gamtos pažinimas
Už 390 tūkst. eurų mokyti ketinama iki 50 tūkst. moksleivių. J.Blinstrubas tikisi, kad projekto auditorija tikrai bus didesnė.
Kaip BVRG mokys vaikus pažinti gamtą?
„Ten tikrai labai daug įeina į pamokos turinį – įeina daug leidybos projektų dideliais tiražais, tos pamokos turinys yra labai interaktyvus, ten yra 3D kino teatras, pats filmas 5D formatu, specialieji efektai, interaktyvus žaidimas, jo sukūrimas, komunikacija viso projekto“, – 15min sakė J.Blinstrubas.
Vaikai galės patirti gyvąją ir negyvąją gamtą, realiai galėsim pajusti žaibą, rūką, – pasakojo J.Blinstrubas.
Paprašytas patikslinti, koks bus 5D kinas, BVRG direktorius aiškino: „Bus maksimaliai priartinamas gamtos potyris, vaikai galės patirti gyvąją ir negyvąją gamtą, realiai galėsim pajusti žaibą, rūką. Tai nėra taip, kad šiaip atsistojau, nuvažiavau, papasakojau, išdalinau lankstinuką.“
BVRG kainuos filmo sukūrimas, taip pat medžiagos leidyba, interaktyvaus žaidimo kūrimas, projekto viešinimas žiniasklaidoje.
„Pamoka apima didelį skaičių žmonių (darbuotojų), ji yra iš sudėtinių dalių. Įsivaizduokite, interaktyvus žaidimas internete. Mes jį kursime, jis įeina į savikainą, kaip ir jo komunikacija. Žaidimo darbinis pavadinimas yra gamtukai.lt, tai jo viešinimas kainuos. Jeigu jo neišviešinsime, tai jis nebus perkamas. Tai yra gerokai daugiau, nei vien tik viena pamokėlė“, – aiškino J.Blinstrubas.
Greičiausiai net ne dėl veiklų, o pinigų įsisavinimo galvojami įvairiausi projektai, galimybės ir t.t. Su realybe jie dažnai nieko neturi bendro, – rėžė S.Jurkevičius.
Aplinkos ministerijos teigimu, bus išleisti 2 pažintiniai–mokomieji leidiniai vaikams, kuriais bus aprūpinti visi dalyvaujantys pamokose moksleiviai, o projekto pabaigoje parengta mokomoji/metodinė medžiaga, skirta mokytojams.
Pastaruosius šios aukso kainos pamokos glumina. Štai Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį Aplinkos ministerijos pirkinį pavadino tik dar vienu būdu Europos Sąjungos pinigams įsisavinti.
Kiaulės nuo avies neatskirsi?
„Manau, kad šitie dalykai labai keisti. Toks įspūdis, kad norima visiškai nutraukti normalų ugdymo procesą. Manau, kad čia yra perteklinis reikalas. Gal galima būtų susilaikyti ir tas lėšas racionaliau panaudoti“, – 15min sakė S.Jurkevičius.
Mokykloje vaikams dėstoma biologija, mažesniems moksleiviams vedamos gamtos pažinimo pamokoms.
„Yra natūralus procesas, jis vyksta. Nežinau, kiek čia yra prasminga. Kam tada reikalingos biologijos pamokos?“ – klausė S.Jurkevičius.
Aplinkos ministerijos argumentai, kad vaikai sunkiai atpažįsta augalų ir gyvūnų rūšis, direktoriui irgi pasirodė abejotinas.
„Tas pažinimas mano yra toks pats, kaip ir jūsų: neatpažinsime didelės dalies paukščių, augalų, nes tai priklauso jau nuo kiekvieno žmogaus. Bet kai pradedama aiškinti, kad avies nuo kiaulės neatskirsi, tai jau yra šiek tiek ir perdedama“, – sakė jis.
Pokalbio pradžioje išgirdęs, kiek kainuos viena tokia pamoka, jis tarstelėjo „oho“ ir vėliau neslėpė laikantis tokį projektą „veikla dėl veiklos“.
„Greičiausiai net ne dėl veiklų, o pinigų įsisavinimo galvojami įvairiausi projektai, galimybės ir t.t. Su realybe jie dažnai nieko neturi bendro“, – sakė jis.
