Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Apsukruoliai rado būdą, kaip pasipelnyti iš vargingiausiai gyvenančių lietuvių

Virtualioje erdvėje it virusas plinta pasiūlymai paskolinti pinigų visiems norintiems. 15min.lt jau rašė apie Latvijoje registruotą įmonę, kuri net ir skolose paskendusiems lietuviams ar bedarbiams siūlė ranka pasiekiamas paskolas. Tiesa, prieš tai tokiems tarpininkams tekdavo sumokėti registracijos mokestį, o naiviai reklama tikintys bėdžiai vėliau likdavo ir be paskolos, ir be registracijos mokesčio.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Benamis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Benamis

Kai prasidėjo skundai, kad buvo mokamas registracijos mokestis, o kreditai buvo negauti, mes nusprendėme registracijos mokesčio neberinkti, – paaiškino V.Olšauskas pamiršdamas paminėti, kad pinigai nustoti rinkti po to, kai Estijoje registruotos įmonės ėmėsi Lietuvos generalinė prokuratūra.

Rinkos praktika yra tokia, kad 80 proc. visų besikreipiančių asmenų neatitinka reikalavimų gauti paskolą. Jie jau turi įsiskolinimų kitose kredito įstaigose. Lietuvos populiacija, vertinant smulkius kreditus, yra viena labiausiai prasiskolinusių visoje Europoje. Didelė dalis visuomenės susiduria su problema, kaip tas paskolas aptarnauti.

Labai didelis srautas žmonių prašo kitų kreditų, kad galėtų padengti ankstesnius. Kai prasidėjo skundai, kad buvo mokamas registracijos mokestis, o kreditai buvo negauti, mes nusprendėme registracijos mokesčio neberinkti. Visi, kurie paprašė grąžinti registracijos mokestį, nes negavo kredito, pinigus gavo atgal. Tokių tikrai yra ne vienas.“

Pasak jo, būtų neteisinga rinkti administracijos mokestį, nes daug žmonių Lietuvoje pildo paraiškas, nori kreditų, bet objektyviai jie jų gauti negali ir jų jiems nereikia. Tokiems žmonės reikia priimti kitus sprendimus, taupyti, o ne skolintis. To problema Lietuvoje akivaizdi.

Parduoda klientų duomenis

Mes gauname vartotojų srautą, kurį nukreipiame į konkrečią bendrovę, kuri arba turi sutartį konkrečiai su mumis, arba su kitais panašiais tinklalapiais, – verslo modelį paaiškino V.Olšauskas.

Paklaustas, tai iš ko gi šiuo metu uždirba bendrovė, V.Olšauskas patikino, kad įmonė išsilaiko iš kredito įstaigų mokamų pinigų.

„Dabar mūsų įmonė uždirba pinigus iš reklamos ir juos gauna iš sutartis sudariusių kredito įstaigų. Mes dirbame „affiliate“ principu.

Mūsų tinklalapius reklamuoja kiti partneriai, mes gauname vartotojų srautą, kurį nukreipiame į konkrečią bendrovę, kuri arba turi sutartį konkrečiai su mumis, arba su kitais panašiais tinklalapiais. Pavyzdžiui, „Provident“ dirba tik su Latvijos bendrove, kuriai mes ir parduodame savo klientų srautą“, – pasakojo pašnekovas.

Siūlymas skolintis
Įspūdingi skaičiai paskolų tinklalapyje

Panašiai situaciją apibūdino ir kitas verslo savininkas R.Račinskis. Pasak jo, sulaukusi klientų pretenzijų bendrovė liovėsi rinkusi registracijos mokestį.

„Pasikeitė mūsų įmonės politika ir mes jau pusę metų registracijos mokesčio neimame. Jeigu yra žmonių, kurie kredito negavo, bet registracijos mokestį sumokėjo, mes jiems įmoką grąžinsime“, – žadėjo jis.

Šio teksto autorius užpildžius kredito paraišką viename iš tinklalapių ir buvo nukreiptas į bendrovę „BigBank“. Pasiteiravus, kokiu būdu sistema atrenka geriausią pasiūlymą klientui, R.Račinskis patikino, kad skirtinguose puslapiuose išmetamos skirtingos kredito bendrovės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius