Loterijas organizuojančios bendrovės „Olifėja“ Prekybos ir marketingo direktorė Laima Skeivienė „15min“ aiškino, kad laimėtojui per tokį laiką nesikreipus ir neatsiėmus šios pinigų sumos, ji pateks atgal į prizų fondą.
Paklausta, ar negali būti taip, jog laimėtojas kol kas nesikreipia į organizatorius nenorėdamas viešumo ar bijodamas ilgapirščių, pašnekovė tikino, kad asmeniniai laimėtojų duomenys niekada nėra skelbiami.
„Žmogus apie save gali pasakoti viską, ką tik nori. Tačiau iš jo niekas nereikalauja pavardės, tikslios šeimyninės padėties ir pan. Laimėtojas pats pasako, kokius duomenis apie jį galima skelbti“, – kalbėjo L.Skeivienė.
Jos teigimu, loterijoje dalyvavę ir piniginį prizą laimėtojui sunešę žmonės turi teisę žinoti, kas atsitiko su loterijoje loštais jų pinigais.
„Jeigu nejaučiate jokio dėkingumo žmonėms, kurie, pirkdami bilietus, prizinį fondą ir sunešė, tuomet čia jau jūsų reikalas. Tačiau padorus žmogus turi jausti dėkingumą kitiems žaidėjams, kurių pinigus jis ir laimėjo. Loterijos dalyviai norėtų bent kažką žinoti apie laimėtoją, nes kitaip juos nuolat kamuos smalsumas. Natūralus žmonių interesas yra žinoti, kas atsitiko su loterijoje buvusiu milijonu ar penkiais milijonais, sužinoti, kas ir kur juos laimėjo“, – teigė loterijas organizuojančios bendrovės atstovė.
Jeigu nejaučiate jokio dėkingumo žmonėms, kurie, pirkdami bilietus, prizinį fondą ir sunešė, tuomet čia jau jūsų reikalas.Tačiau kartu ji pridūrė, kad laimėtojo „prie kankinimų kėdės“ niekas nepririša ir kalbėti apie save nereikalauja. „Mes galime tik apeliuoti į žmogaus draugiškumo jausmą“, – tikino L.Skeivienė.
Spaudimas žmogui
Teisininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius siūlo atskirti teisinę ir etinę tokios situacijos pusę.
„Teisiškai niekas negali priversti laimėtojo kalbėti. Jis gali pasirinkti į laimėjimą loterijoje reaguoti labai ramiai – ateiti, atsiimti pinigus ir niekam nieko apie save nesakyti, nepasakoti, kas jis, kur panaudos pinigus“, – aiškino teisininkas.
Pasak H.Mickevičiaus, skelbiant informaciją apie loterijų laimėtojus yra tiesiog patenkinamas žmonių smalsumas.
„Teisine prasme tai yra niekinis argumentas. Tačiau žvelgiant ir į etinę pusę, žmogus neturėtų jausti jokios bėgos ar nepatogumo, jeigu nutaria apie save nieko nepasakoti. Žinoma, loterijos organizatoriai spaudžia laimėtojus, ragina kalbėti. Tačiau argumentas, jog padorus žmogus turi jausti dėkingumą – labiau neetiškas nei laimėtojo nenoras apie save pasakoti“, – nuomonę dėstė teisininkas.
Lietuvoje iki šiol didžiausias laimėjimas loterijoje buvo 3,14 mln. Lt. „Tūkstantmečio aukso puodu“ pavadintą piniginį prizą 1999 metais laimėjo šeima iš Vilniaus.
