Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atgyjanti darbo rinka paskelbė „galvų medžioklės“ sezoną

„People Link“ vadovė Jurgita Lemešiūtė
Liutauro Domeikos nuotr. / „People Link“ vadovė Jurgita Lemešiūtė
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos darbo rinkai pamažu bundant iš finansinio letargo, įmonės pajuto specialistų stygių. Neradusios reikiamos kvalifikacijos darbuotojų savo šalyje, jų ima dairytis valstybėse kaimynėse, neretai ir Lietuvoje.

„Dirbame ir su užsienio valstybėmis. Su mumis susisiekia žmonės, savo šalyje nerandantys tam tikros, dažnai itin siauros specializacijos arba aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ir prašantys, kad šiuos žmones rastume Lietuvoje“, – „15min“ pasakojo „Talentų paieškos“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Paklausiausi šiuo metu – pardavimų, logistikos specialistai, kuriuos sumedžioti Lietuvoje bando ne tik kaimynai latviai, bet ir lenkai bei baltarusiai.

Šalies specialistus užsienio rinkoms medžioja ir bendrovės „People Link“ vadovė Jurgita Lemešiūtė. „Baltarusijoje labai aktyviai ieškomi įvairūs specialistai – pradedant aukščiausio lygio ir baigiant mažmeninės prekybos srities vadovais“, – sakė tiesioginės darbuotojų paieškos specialistė.

Išvykti dirbti į užsienį lietuvius vilioja ne tik 20 proc. nei Lietuvos vidurkis didesnis atlyginimas, bet ir papildoma pridėtinė vertė: įmonės išnuomojamas būstas, automobilis, pasirūpinimas vaikų darželiais ir mokyklomis, kelionėmis į Lietuvą.

Lygina su žvejyba

Sumedžioti naują darbuotoją įmonė ryžtasi tada, kai reikiamų aukšto lygio vadovų ar itin kvalifikuotų specialistų paklausa yra daug didesnė už pasiūlą. Tai ilgiau trunkantis ir didesnių sąnaudų reikalaujantis procesas, tačiau tiesioginė darbuotojų paieška darbdaviams pasiūlo tai, ko įprasta darbuotojų atranka negali. Galvų medžiotojas įmonei pasiūlo darbuotojus, kurie tuo metu darbo neieško. Mūsų paslaugos vertė yra ta, kad pasiūlome visą spektrą tuo metu rinkoje motyvuotų kandidatų. Dirbame labai etiškai ir konfidencialiai“, – tiesioginės darbuotojų paieškos ypatumus aiškino L.Duksaitė-Iškauskienė.

Galvų medžioklė (angl. head hunting) – tai Jungtinėse Valstijose po Antrojo pasaulinio karo atsiradęs tiesioginės darbuotojų paieškos būdas, kuriuo siekiama įdarbinti pačius geriausius specialistus rinkoje.Galvų medžioklė nuo įprastos darbuotojų atrankos skiriasi tuo, kad žmonės į tam tikrą poziciją yra ne atrenkami, bet surandami. J.Lemešiūtė šiuos du darbuotojų paieškos būdus lygina su žvejyba ir medžiokle: „Kai žvejojame, užmetame meškerę ežere ir laukiame, kol auksinė žuvelė užkibs. Lygiai taip pat su darbo skelbimais: išplatini skelbimą, t. y. užmeti meškerę, ir lauki, kol užkibs galimas kandidatas. Tuo tarpu kai medžioji, eini į mišką, seki pėdomis, renki informaciją, bandai nuspėti, kur yra žvėris.“

Aukštos kvalifikacijos darbuotojo medžioklė reikalauja aktyvių paieškos veiksmų – vien išpublikuoti darbo skelbimo negana. „Mes aktyviai veikiame, kad tie gyvenimo aprašymai patys mus pasiektų“, – sakė bendrovės „People Link“ vadovė ir pridūrė, kad nors tikslinės darbuotojų paieškos ir jų atrankos galutinis rezultatas yra tas pats – klientui pristatyti potencialius darbuotojus, būdai, kuriais gaunami šių kandidatų gyvenimo aprašymai, skiriasi.

Į tiesioginės darbuotojų paieškos lauką patenka ne tik kitos bendrovės, kuriose gali būti tinkamų kandidatų, bet ir įvairios duomenų bazės, taip pat kiti šaltiniai.

„Darbuotojų nevagiame“

Neretai aukšto lygio vadovo ieškančios įmonės tiksliai žino, kurį žmogų nori sumedžioti. „Būna, kad bendrovė konkrečiai pasako, kurį specialistą nori įdarbinti. Tuomet kreipiamės tiesiogiai į tą žmogų ir išdėstome jam pasiūlymą“, – pasakojo J.Lemešiūtė.

Vienoms įmonėms galvų medžioklė padeda susirasti norimus specialistus, o kitoms retsykiais gali tapti tikru galvos skausmu. „Būna, paskambina kurios nors įmonės vadovas ir apšaukia, neva mes iš tos įmonės vagiame darbuotojus. Tačiau mes darbuotojų nevagiame – tik informuojame juos apie rinkoje esančius pasiūlymus“, – aiškino J.Lemešiūtė.

Jai pritarė L.Duksaitė-Iškauskienė: „Tai yra normali darbuotojų kaita. Darbuotojai sprendimą priima patys – tiksline darbuotojų paieška užsiimantis žmogus jokios įtakos šiuo atžvilgiu nedaro. Tiesiog informuoja, kad yra tam tikra pozicija, ir įvertina, ar tas asmuo tai pozicijai yra tinkamas.“

Siekdamos išvengti tokių situacijų, kai kurios bendrovės, tarp kurių ir didžiosios šalies telekomunikacijų įmonės bei kai kurie bankai, tarpusavyje susitaria neįdarbinti viena kitos darbuotojų.

Tampa šantažo įrankiu

Kai kurie žmonės galvų medžioklę išnaudoja savais tikslais: sulaukę pasiūlymo įsidarbinti kitoje įmonėje, pirmiausiai kreipiasi į savo vadovus, praneša apie gautą pasiūlymą ir mainais į pasilikimą reikalauja didesnio atlyginimo. „Iš bendravimo su įmonių vadovais žinau, kad kai kurie darbuotojai taip elgdavosi, ypač ikikriziniu laikotarpiu. Tačiau tai yra šantažas“, – sakė „Talentų paieškos“ vadovė L.Duksaitė-Iškauskienė.

Todėl tiesioginės paieškos specialistų darbas – atskirti žmones, kurie tik iš smalsumo nori sužinoti, kas juo domisi ir kokį pasiūlymą turi. „Tokių žmonių klientams nepristatome, nes matome, kad jiems įdomu tik tai, kas ko ieško, ką siūlo, koks atlyginimas ir t. t.“, – sakė J.Lemešiūtė.

Galvų medžioklėje pasitaiko ir ne vienas kuriozas. „Dažnai įmonei kreipusis su prašymu rasti geresnį, pavyzdžiui, rinkodaros vadovą ir pradėjus rinkti informaciją, rekomendacijas ir pan., paaiškėja, kad toje įmonėje ir dirba geriausias rinkoje tos srities specialistas. Tuomet tenka klientui paaiškinti, kad geresnio specialisto, nei jie turi, rinkoje nėra ir kad keisti darbuotoją nėra jokios prasmės“, – patirtimi dalijosi galvų medžiotoja.

Kartais radus tinkamiausią specialistą į ieškomą poziciją dėl darbo pakeitimo tenka kalbėtis ne tik su juo, bet ir su jo šeima. „Sykį radus puikų kandidatą, kuris pats norėjo naujų profesinės srities iššūkių, teko bendrauti su jo žmona ir paaiškinti jos vyrui suteikto pasiūlymo pranašumus. Ji atkalbinėjo vyrą nuo darbo pakeitimo, nes nenorėjo, kad jis į darbą važinėtų iš Vilniaus į Kauną. Nors naujo darbo perspektyvos buvo kur kas geresnės“, – pasakojo J.Lemešiūtė.

Vis dėlto galvų medžiotojai tikina kandidatų niekada neįtikinėjantys ir į pokalbį dėl naujo darbo nebandantys atvesti per prievartą. „Tai būtų laiko švaistymas. Tiek mano darbo, tiek kandidato, tiek mano kliento. Ateidamas į pokalbį su manimi, žmogus nieko neįsipareigoja. Mes tiesiog pasikeičiame informacija. Juk dažnai nežinome, kas bus rytoj ar po mėnesio. Galbūt šiandien žmogus darbo neieško, bet po kurio laiko jam jau bus įdomūs pasiūlymai“, – sakė „People Link“ vadovė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką