Per mėnesį amerikiečių centrinis bankas supirkinės 10 mlrd. dolerių mažiau skolų – 75 mlrd. dolerių. Darbo vietų esą daugėja, ūkio prognozės šviesesnės: BVP šiemet turėtų būti 2 proc. didesnis, kitais metais – 3 proc.
Bet bazinė palūkanų norma vis dar ketvirtis procento, taigi pigių paskolų ir toliau netrūks, jos turėtų virsti investicijomis skatinti ūkines veiklas, jei nepaklys spekuliantų koridoriuose. Išgirdusios pranešimą pasaulio akcijų biržos šoktelėjo. Jos nerimavo, kad valdžia nutrauks skatinimo programą ir pigių pinigų era baigsis.
„Komitetas nusprendė kitą mėnesį kukliai sumažinti Federalinių rezervų balansą. Taip pat pabrėžė, kad arti nulio esančios palūkanų normos kurį laiką dar nebus didinamos net ir nedarbo lygiui nukritus žemiau 6,5 proc.“, – teigė Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Benas Bernanke.
Šviesią perspektyvą dar labiau sustiprino Jungtinių Valstijų Kongresas, pagaliau vietoj trumpalaikių sutarimų suprojektavęs ilgalaikes dvejų metų finansines gaires.
Atrodo, nesutarimai dėl išlaidų tarp demokratų ir respublikonų sušvelnėjo. Rudenį finansų karas kelioms savaitėms net buvo sutrikdęs kai kurių valdžios institucijų darbą. Priimtas projektas atsikrato ir automatinių išlaidų karpymų, kurie turėjo įsigalioti nuo ateinančių metų ir grasino slopinti atsigaunantį ūkį. Tokie automatiniais vadinami karpymai iš tikrųjų yra ankstesnių politinių kompromisų subtilybės.
„Jei nebūtume sutarę, sektų dar viena rezoliucija, kuri numato pražūtingus automatiškai įvedamus karpymus, o gal ir dar blogiau – po kelių savaičių vėl grėstų valstybės institucijų darbo sutrikdymas“, – sakė Vašingtono valstijos senatorė Patty Murray.
Projektą prezidentas Barakas Obama turėtų pasirašyti penktadienį – prieš išvykdamas kalėdinių atostogų į Havajus.
