Naujų mokesčių reformų šiais metais nebus, garsiai suskubo pareikšti premjeras Saulius Skvernelis. Bet jų bus kitais metais, tyliai prasitarė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Jau nuo kitų metų sausio 1 dienos, jo teigimu, gali atsirasti naujas mokestis draudimo sutartims.
Nuo 4 iki 15 proc.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nuo 15min neslėpė, kad tai jis šios idėjos autorius. Pats ilgokai dirbęs draudimo bendrovėje politikas šiandien įsitikinęs, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis biudžetui. Be to, tokie mokesčiai yra daugelyje ES šalių.
„Tai neturėtų stebinti, nes toks mokestis yra daugelyje Vakarų valstybių“, – sakė jis. S.Jakeliūnas teigė, būtų apmokestinamos ne gyvybės draudimo sutartys. Šiuo metu joms nėra taikomas PVM.
„Žinoma, privalomas civilinės atsakomybės sutartis apmokestintume minimaliu 4–5 procentų mokesčiu. Nes automobilių draudimo juk neišvengsi“, – samprotavo S.Jakeliūnas. Tačiau kitos draudimo rūšys greičiausiai bus svariau apmokestinamos. „Mokestis galėtų siekti iki 15 procentų“, – atskleidė jis.
Surinktų keliasdešimt milijonų
15min suskaičiavo, kiek biudžetas galėtų gauti papildomai, jei draudimo sutartys būtų apmokestintos dabar. 2015 metais Lietuvoje automobilių privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutarčių pasirašyta už 136 mln. eurų. Taigi jei šios sutartys dar būtų apmokestintos 5 proc. mokesčiu, biudžetas gautų 6,8 mln. eurų.
Tačiau yra ir daugiau ne gyvybės draudimo rūšių. Pavyzdžiui, kasko sutarčių pernai pasirašyta už 95 mln. eurų.
Jeigu jos būtų apmokestintos 5 proc., į biudžetą patektų dar 4,7 mln. eurų. Turto draudimo sutarčių pasirašyta už 89 mln. eurų, taigi į biudžetą patektų nuo 4,45 mln. eurų iki 13,35 mln. eurų, jei būtų pritaikomas 15 proc. mokestis.
Iš viso ne gyvybės draudimo sutarčių Lietuvoje 2015 metais buvo pasirašyta už 409 mln. eurų, taigi valdantieji per naująjį mokestį galėtų surinkti keliasdešimt milijonų eurų papildomai į biudžetą.
Konkretūs siūlomi tarifai dar nėra viešai pristatyti.
Pasižadėjo prieš rinkėjus
Idėja papildomai apmokestinti draudimą nėra nauja ir Lietuvoje. Pasak S.Jakeliūno, Algirdo Brazausko vyriausybės laikais šis projektas taip pat buvo gimęs, tačiau vėliau primirštas.
Beje, naujo mokesčio idėja yra aiškiai įrašyta Lietuvos valstiečių-žaliųjų rinkimų programoje „Darni Lietuva“. Tas pats liko ir Vyriausybės programoje, taigi socialdemokratai neprotestavo prieš naujo mokesčio įvedimą.
„Įvesime specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, pagal analogiją su jau ilgą laiką taikomais daugelyje ES valstybių narių“, – teigiama programoje. Šis pažadas atsirado S.Jakeliūno iniciatyva.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, kad taip būtų surenkamos papildomos pajamos į biudžetą, o kito tikslo esą nėra. Tiesa, mokestis pirmiausia užgultų draudimo bendroves, tačiau jos sako, kad ta pati našta būtų perkelta ant vartotojų pečių.
Kaimynai tokio mokesčio neturi
Draudikai jau su nerimu laukia, kai ši iniciatyva bus pradėta viešai svarstyti. Kol kas S.Jakeliūnas viešai apie ją nekalbėjo, nėra dėl to taręsis ir su finansų ministru.
Draudimo bendrovių atstovai tvirtina, kad ne gyvybės draudimo įmokos apmokestintos tik turtingose Europos Sąjungos šalyse, kur automobilius ar turtą draudžia dauguma gyventojų.
„Kaimyninės ar besivystančios šalys tokio mokesčio neturi, nes draudimo rinka maža“, – 15min teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.
„Lietuvoje draudimo rinka yra dar labai jauna, turinti didelį potencialą augti. Papildomi mokesčiai, mūsų nuomone, stabdytų rinkos plėtrą, nes kristų ant vartotojų pečių“, – įspėjo M.Jundulas ir pridūrė: Norvegija, kurioje veikia draudimo grupė „Gjensidige“, tokio mokesčio neturi.
„Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko apklausą. Jos duomenimis, Lietuvoje turtą apsidraudę yra 29 proc. respondentų, kasko – 13 proc., o 42 proc. atsakė, jog nėra apsidraudę nei turto, nei automobilio kasko draudimu, nei draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.Lietuvos draudikų asociacijos teigimu, šiuo metu mokesčių draudimo įmokoms neturi šios ES šalys: Čekija, Slovakija, Rumunija, Estija, Latvija ir Lietuva.
