Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Būstas Vilniuje trečiąjį ketvirtį – pats įperkamiausias nuo 2005-ųjų

Butas
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Butas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Swedbank“ Būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Banko išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad vilniečių atlyginimai trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5,2 proc. didesni nei pakankami standartiniam butui įpirkti. Toks aukštas įperkamumas užfiksuotas pirmą kartą nuo 2005-ųjų, tačiau smarkiai atsiliekama nuo Latvijos ir Estijos sostinių.

Vilniečiams butą įpirkti sunkiausia, nes butų kainos čia panašios į Talino, o atlyginimai artimesni Rygos lygiui.

Šio indekso reikšmė trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje išaugo iki 105,2, o Latvijos ir Estijos sostinėse jis siekė atitinkamai 141,1 ir 144,2. Tai reiškia, jog Rygos gyventojų pajamos buvo 41,1 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų pajamos – 44,2 procento.

Trečiąjį šių metų ketvirtį paskolos įmoka sudarė 28,5 proc. namų ūkio pajamų Vilniuje, bei 21,3 proc. Rygoje ir 20,8 proc. Taline.

Kodėl vilniečiams įpirkti butą sunkiausia?

Vilniečiams butą įpirkti sunkiausia, nes butų kainos čia panašios į Talino, o atlyginimai artimesni Rygos lygiui. Vilniuje atlyginimai tik 1,5 proc. didesni nei Rygoje, tačiau butai Lietuvos sostinėje net 40,1 proc. brangesni. Atlyginimai Vilniuje nuo Talino atsilieka 26,7 proc., o butų kainos – tik 1,5 proc. mažesnės. Pakankamos butui įsigyti pajamos Vilniuje yra aukščiausios ir siekia 2681,7 lito. Taline užtenka uždirbti 2669,4 lito, o Rygoje – 1968,8 lito.

Be to, Vilniuje butai buvo brangiausi iki trečiojo šių metų ketvirčio, kuomet pirmą kartą per ketverius metus būtų kaina Taline viršijo Vilniaus kainas.

Per metus įperkamumas daugiausiai – 6,3 procentinio punkto – išaugo Rygoje. Vilniuje jis ūgtelėjo vos 0,3 punkto. Butai Vilniuje per metus pabrango 4,1 proc., o Rygoje – atpigo 1,6 procento. Atlyginimai Vilniuje per metus augo 2,4 proc., Rygoje didėjo daugiau – 4,1 procento. Palankesni palūkanų (apimančių ir kitus su būsto paskola susijusius mokesčius) naujai suteikiamai būsto paskolai pokyčiai Lietuvoje nebuvo pakankami, kad kompensuotų spartesnį nei Rygoje butų brangimą bei silpnesnį atlyginimų augimą.

Tuo tarpu Taline butą įpirkti per metus tapo sunkiau. Dėl ypač spartaus butų kainų kilimo indeksas sumenko 13,2 procentinio punkto. Sparčiausias iš visų Baltijos šalių atlyginimų augimas, siekęs 6,9 proc., ir šiek tiek sumažėjusios palūkanos negalėjo žymiau atsverti 18 proc. išaugusių butų kainų.

Butų kainų augimą Vilniuje ir Taline lėmė ekonomikos atsigavimas, kuris buvo stipriausias Estijoje, bei mažesnės būsto paskolų palūkanų normos. Prie išskirtinio kainų augimo Taline taip pat galėjo prisidėti ir įstojimas į euro zoną, sustiprinęs besiskolinančiųjų ir investuotojų pasitikėjimą. Tuo tarpu Rygoje butų paklausa išlieka gana žema. 

Iš įperkamumo dugno vilniečiai pakilo mažiausiai

Vilniuje pusantro vidutinio atlyginimo uždirbančiam namų ūkiui įsigyti standartinį 55 kvadratinių metrų butą buvo sunkiausia 2007 metų paskutinį ketvirtį – tuomet tokio namų ūkio atlyginimas buvo 51,5 proc. mažesnis nei pakankamas. Taigi iki trečiojo šių metų ketvirčio įperkamumas išaugo 56,6 procentinio punkto. Tačiau vilniečiams teko išgyventi metais ilgesnį už kitas Baltijos šalis neįperkamų būstų laikotarpį, trukusį iki 2010-ųjų pirmo ketvirčio.

Be to, iš įperkamumo dugno vilniečiai pakilo mažiausiai. Butų įperkamumas Rygoje nuo žemiausio taško kilo daugiausiai – net 93,7 procentinio punkto, o šuolis Taline siekė 81,5 procentinio punkto. Visose Baltijos šalių sostinėse įperkamumas daugiausiai išaugo dėl kritusių butų kainų, o ne dėl didėjančių pajamų.

Pradiniam įnašui lengviausia sutaupyti Rygoje

Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai trunka Rygos gyventojams. Jei namų ūkis Latvijos sostinėje  kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, tai pradiniam įnašui reikiamą sumą sukauptų per šiek tiek daugiau nei dvejus metus.

Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai trunka Rygos gyventojams.

Dėl sparčiausio butų kainų augimo Talino gyventojams trečiąjį šių metų ketvirtį teko taupyti beveik dviem su puse savaitės ilgiau nei Latvijos sostinės gyventojams. Jiems taupyti ilgiau nei Rygos gyventojams teko pirmą kartą nuo 2009-ųjų antro ketvirčio.

Ilgiausiai – beveik trejus metus – tenka taupyti vilniečiams, kadangi santykis tarp butų kainų ir atlyginimų čia yra nepalankiausias. Per metus šis santykis kiek pablogėjo, kadangi taupymo laikas išaugo šiek tiek daugiau nei 2 savaitėmis.

„Swedbank“ Būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką