Jis tvirtina, kad pastaruoju metu dažnai eskaluojamos kalbos apie galimą Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos pardavimą rusams tėra tik „pagalbos šauksmas“, norinti atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį į koncerno logistikos problemas.
„Aš niekada negirdėjau „PKN Orlen“ vadovų sakančių, kad jie planuoja parduoti „Mažeikių naftą“. Manau, šioje vietoje žiniasklaida sudėjo papildomų akcentų. Tikrai girdėjau, kad jei nepavyks pasiekti konsensuso ilgai užsitęsusiose derybose su Lietuvos Vyriausybe terminalo „Klaipėdos nafta“ klausimu, „PKN Orlen“ gali būti priverstas svarstyti Mažeikių gamyklos pardavimo klausimą“, – interviu žurnalui „Versus“ sakė šiuo metu finansinių konsultacijų bendrovei „Icentis“ vadovaujantis I.Chalupecas, neseniai išleidęs knygą „Rusija. Nafta. Politika“.
Tačiau, jo manymu, tokia formuluotė yra greičiau prašymas atkreipti dėmesį: „Žiūrėkite, mums tai strategiškai svarbus klausimas, tai daro labai didelę įtaką Mažeikių gamyklos veiklai. Mes negalime toliau taip gyventi.“
Buvusio „Orlen“ vadovo nuomone, tai daugiau nusivylimas dėl nepakankamos Lietuvos pusės paramos, sprendžiant svarbius naftos ir jos produktų logistikos klausimus, tačiau tai nėra „PKN Orlen“ taktika – parduoti savo strateginį turtą, koks, jo žodžiais, neabejotinai yra „Mažeikių nafta“. I.Chalupecas sakė manąs, kad dvišalėse derybose dėl „Klaipėdos naftos“ abi pusės yra padariusios klaidų, todėl dabar atsidūrė aklavietėje.
„Mano galva, tokioje situacijoje reikėtų tiesiog pamiršti tai, kas jau atsitiko, ir viską pradėti iš naujo – juk sprendimo reikia abiem pusėms. Lietuva juk nesuinteresuota – tiek iš nacionalinio saugumo, tiek iš biudžeto įplaukų perspektyvos – įstumti Mažeikių įmonės į finansinės rizikos zoną. Tuo, be jokios abejonės, nesuinteresuotas ir koncernas „PKN Orlen“. Galbūt situacija jau reikalauja aukšto rango politikų, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos premjerų, įsikišimo. Gal jie išjudintų derybas iš mirties taško?“ – sakė I.Chalupecas.
Jo teigimu, dėl politinių aplinkybių, buvusio premjero Algirdo Brazausko nenoro įsileisti lenkus į „Mažeikių naftą“ 2006 metais, kai vyko Lietuvos įmonės pardavimo sandoris, „Klaipėdos naftos“ pirkimo klausimas net nebuvo įtrauktas į derybas.
„Tuo metu negalėjo būti nė kalbos apie kažkokių papildomų dalykų išsiderėjimą. Atvirai kalbant, Lietuva ieškojo argumentų, kaip šį sandorį sustabdyti, o ne padėti jam įvykti. Tačiau kai Vyriausybės vairą perėmė Gediminas Kirkilas, prasidėjo lengvesnis konstruktyvių, draugiškų derybų etapas, mus pradėjo laikyti labai tinkamais partneriais. Esu tikras, kad mes gana greitai būtume pasiekę susitarimų ir dėl „Klaipėdos naftos“, ir dėl kitų dalykų – Mažeikių elektrinės išplėtimo, geležinkelių tarifų. Bet situacija pačioje „PKN Orlen“ labai greitai pasikeitė ir žmonės, kurie vadovavo „Mažeikių naftos“ pirkimo deryboms, paliko koncerno valdybą“, – kalbėjo netrukus po sandorio, įvykusio 2006 metų gruodžio 15-ąją, iš „PKN Orlen“ vadovų nušalintas I.Chalupecas.
Vis dėlto jis teigia, kad „Mažeikių naftos“ įsigijimas buvo labai sėkmingas koncerno „PKN Orlen“ žingsnis. Net ir spaudžiant ekonomikos krizei, Mažeikiai lenkams – ne našta, o savo skolų problemas „PKN Orlen“ galėtų spręsti parduodamas su pagrindine veikla nesusijusias įmones, o ne naftos perdirbimo pajėgumus stiprinančią įmonę Lietuvoje.
„Mažeikių nafta“ vienareikšmiškai nėra ta „PKN Orlen“ portfelio dalis, kurios reikėtų atsisakyti. Pakanka su pagrindine veikla nesusijusių įmonių: tai ir mobiliojo ryšio bendrovė „Polkomtel“, ir chemijos bendrovė „Anwil“, – sakė I.Chalupecas.
Jis teigė nematantis jokių priežasčių, kodėl reikėtų sunerimti dėl finansinės „PKN Orlen“ padėties, nes net ir sunkiausiais 2009 metais bendrovė generavo teigiamus pinigų srautus.
