Pagal iki šiol galiojusį įstatymą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms nebuvo taikoma išimtis – 50 proc. ataskaitinių metų pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą turėdavo pervesti visos valstybės įmonės. Išimtis įtvirtina tam, kad valstybės įmonės galėtų sparčiau įgyvendinti naujus valstybinę reikšmę turinčius investicinius projektus.
Seimas nusprendė nepritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai grąžintą svarstyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą priėmė be pakeitimų.
Už tai, kad įstatymo pataisos būtų priimtos be pakeitimų, balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Priimti įstatymą be pakeitimų ir nepritarti šalies vadovės veto pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetas.
Seimas priimtu įstatymu nutarė atleisti nuo pelno įmokų (dividendų) į valstybės ar savivaldybės biudžetą valstybės įmones, esančias strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąraše, valdančias strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius ir įgyvendinančias ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą.
Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio tvirtinimu, įstatymas ir jo būtinumas remiasi tuo, kad kuo labiau būtų atlaisvintas valstybių įmonių vadovų priklausymas nuo Vyriausybės, nuo Vyriausybės kabineto ir galimybės atleisti nuo pelno mokesčio.
Respublikos Prezidentės dekrete pažymima, kad įsigaliojus tokiam teisiniam reguliavimui, valstybė netektų galimybės biudžeto sudarymo metu persiskirstyti iš valstybės turto gaunamų pajamų, atsižvelgdama į valstybės ūkio, ekonomikos ir socialinio gyvenimo būklę bei piliečių gerovę, nes pajamos iš valstybės turto nepasiektų valstybės ar savivaldybės biudžetų.
