Naujajame nelegalaus darbo įstatymo projekte numatyta kur kas didesnė atsakomybė nei šiuo metu: bauda siektų nuo 500 iki 1 tūkst. litų, už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį tektų sumokėti nuo 3 iki 10 tūkst. litų baudą. Nelegaliai dirbusiam darbuotojui darbdavys turėtų sumokėti ne mažesnį nei trijų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių atlygį.
„Bauda neadekvati nusikaltimui, visa atsakomybė tenka darbdaviui ir jokios darbuotojui“, – sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Aldona Dalia Matukienė.
Įstatymo projektas kelia abejonių ir Ūkio ministerijai.
„Kodėl darbdavys įpareigojamas sumokėti trijų minimalių darbo užmokesčių kompensaciją darbuotojui? Ar nebus piktnaudžiaujama, kai darbuotojas ateis nukasti sniego už sutartą 50 litų sumą, pats kitą dieną nueis pranešti apie nelegalų darbą ir gaus trijų minimalių atlyginimų užmokestį?“ – klausė Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audros Mikalauskaitės teigimu, šiuo metu projektas derinamas, jokių pastabų iš kitų institucijų dar negauta. Įstatymą tikimasi priimti kiek galima greičiau. Nelegalaus darbo įstatymo projektas pradėtas rengti siekiant perkelti atitinkamos ES direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis teigė, jog šiuo metu Europoje diskutuojama, ar Nelegalaus darbo direktyvos nuostatos nėra diskriminacinės, nes taikomos tik trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo atveju. Tai buvo viena priežasčių, kodėl perkeliant direktyvos normas į vietos teisę, pasiūlyta jas taikyti neatsižvelgiant į tai, ar nelegalus darbuotojas Lietuvos, ar ne ES šalių pilietis.
Šiuo metu už nelegalų darbuotoją darbdaviams tenka sumokėti apie porą tūkstančių litų siekiančią baudą.
