Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiabučių renovavimas: į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Ketinama renovuoti ne pavienius namus, o ištisus kvartalus.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Renovavimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mažesnės išlaidos šildymui, geresnė gyvenimo kokybė, estetiškesnis namo vaizdas – tai tik kelios iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje vis aktyviau renkasi renovacijos galimybę. Juo labiau, kad Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje renovacijos projektams remti numatyti šimtai milijonų litų.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose galima rasti ne po vieną daugiabučio gyventojų bendriją, kuri jau gali palyginti gyvenimą name prieš renovaciją ir po jos. Daugelis tokių daugiabučių gyventojų džiaugiasi, jog savo laiku nugalėjo racionalūs argumentai ir dabar jie gali džiaugtis komfortu.

Kur taupyti, o kur ne

Kaip sakė bendrovės „Statybos projektų valdymo grupė“ specialiųjų techninių darbų priežiūros specialistas Petas Balnionis, daugiabučio gyventojams nusprendus, kad jį reikia renovuoti, skelbiamas konkursas investicinio plano ruošimui.

„Tada atsiranda kokių 4-5 kompanijų pasiūlymai, ir reikia pasirinkti vieną iš jų. Reikia atsirinkti patyrusią firmą“, – patarė P.Balnionis.

Pasirinkta firma, anot jo, ruošia investicinį planą. Pirmiausia atliekamas namo energetinis įvertinimas ir pagal jį ruošiami pasiūlymai, ką reikia padaryti, kad gyventojai sutaupytų kuo daugiau energijos. Turint investinį planą, skelbiamas konkursas renovacijai atlikti.

„Daug kas daro tokią klaidą: gyventojai pradeda taupyti pinigus dar ruošiant investicinį projektą. Čia nereikia taupyti pinigų. Reikia paruošti investicinį projektą ir tiesiog žiūrėti, kad užtektų lėšų jam įgyvendinti. Taupyti reikia tada, kai padaromas darbų projektas ir skelbiamas konkursas darbų atlikimui. Taupyti reikia ir renkantis darbų rangovą“, – sakė P.Balnionis.

Jis pažymėjo, kad dar ruošiant techninį darbų atlikimo projektą, reikėtų samdyti techninį prižiūrėtoją. Jis turėtų stebėti, kad tas projektas būtų realus, nebrangus ir veikiantis. „Paskui jis žiūrėtų, kad viskas būtų atlikta pagal projektą, pagal statybines normas, kad būtų pasirinktos kokybiškos medžiagos, žodžiu, prižiūrėtų visą projekto vykdymą“, – 15min.lt dėstė specialistas.

Bankui mokės 100-200 litų

Renovacijai pagaliau ryžosi ir sostinės Žirmūnų g. 102 daugiabučio gyventojai. Bendrija jau parengė investicijų projektą ir šiuo metu laukia patvirtinimo iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, gyventojai nutarė pasinaudoti galimybe dalį lėšų gauti iš ES struktūrinių fondų. 

Kaip pasakojo bendrijos pirmininkas Antanas Skučas, gyventojus kankino nemažai dvejonių, skeptikų yra ir dabar, tačiau po ilgų diskusijų ir svarstymų dauguma gyventojų nutarė, kad pats laikas atnaujinti penkiaaukštį, kuriame jie gyvena. „Investicinį projektą turime. Dar liko įvairias detales suderinti su banku, o tada pradėsime rangos darbus“, – pasakojo vyras.

Šio namo renovacijos biudžetas sieks apie 2,3 mln. Lt. Planuojama apšiltinti daugiabučio sienas, stogą, pakeisti langus, duris, modernizuoti šildymo sistemą, kanalizaciją, taip perkelti elektros instaliaciją, platinti balkonus. Skaičiuojama, kad kas mėnesį vienas butas bankui mokės maždaug 150–200 Lt. Kita vertus, po renovacijos vien šildymui per metus vienas butas sutaupys vidutiniškai apie 700 Lt, pasikeis namo, bendrųjų patalpų išvaizda. Tad neabejojama, kad išaugs ir būtų renovuotame name rinkos kaina.

Didesnė dalis – už renovaciją

Bendrijos pirmininkas A.Skučas neslėpė, kad pasiruošimas renovacijai gerokai išvargino ir pasėjo nemažai nesantaikos – diskusijos dėl šio svarbaus sprendimo vyko jau nuo 2007 metų. Anot jo, poros butų gyventojai yra iš principo prieš renovaciją, kiti prieštaravo tokiam renovacijos modeliui, kokį rinkosi dauguma. Iš 100 šio daugiabučio butų 60 pasisakė už renovaciją, likusieji – prieš.

„Visiems norisi, kad kas nors garantuotų, jog per tuos 20 metų, kol mokėsime paskolą, netektų taisyti darbininkų broko“, – sakė A.Skučas. 

Finansavimo mechanizmas JESSICA

Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) bendradarbiaujant su Europos Tarybos plėtros banku įkurta iniciatyva JESSICA skirta skatinti darnios miestų plėtros projektų investicijoms.

Lietuvoje veikiančiame JESSICA kontroliuojančiame fonde sukauptos lėšos bus naudojamos daugiabučių namų renovacijai reikalingiems kreditams suteikti, siekiant įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo programą.

Pirmajame etape bankams, dalyvaujantiems daugiabučių renovacijos programoje, bus skirta 54 mln. eurų, jie teiks lengvatinius kreditus programoje dalyvaujantiems žmonėms. Priemonės „JESSICA kontroliuojančiojo fondo“ finansavimo plane projektams įgyvendinti numatyta skirti 823,28 mln. Lt. 345,28 mln. Lt iš šios sumos sudarytų Lietuvos biudžeto lėšos, o 478 mln. Lt – Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

 

Logo ES

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką