„Verslo aplinka iš esmės nepagerėjo, valstybės skola išaugo iki 46 mlrd. Lt, tenka konstatuoti, kad praeitis nebloga, ateitis – nerimo pilna. Lietuva nepaprastai yra priklausoma nuo aplinkinių rinkų. Europos Sąjungoje sunkumų tik daugėja, o sprendimų nėra“, – sakė buvęs DNB banko analitikas, o dabar bendradarbis profesorius Rimantas Rudzkis.
DNB analitikų teigimu, Lietuvos ūkis šiemet augs sparčiai, bet tvariai ilgalaikei plėtrai pagrindo kol kas nėra. Svarbiausios grėsmės susijusios su Europos Sąjungos ir Rusijos rinkų galimu nuosmukiu bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumo kritimu.
Taip pat DNB analitikai pabrėžė, kad Lietuvos eksportas menkai diversifikuotas, materialinių investicijų lygis žemas, tiesioginių užsienio investicijų srautai menki.
Dėl emigracijos ir švietimo sektoriaus ydų stiprėja kvalifikuotų darbuotojų stygius. Valstybės finansai netvarūs, strateginis planavimas prastas.
Viešasis sektorius neefektyvus, verslo aplinka pernelyg biurokratizuota, korupcijos lygis išlieka aukštas. Kredito rinka tebėra prislopusi, galimas bazinių palūkanų kilimas.
Mūšis dėl euro
DNB analitiko Roko Bancevičiaus teigimu, didžiausią neapibrėžtumą pasaulio ekonomikoje lemia euro zonos skolų krizė.
„Euro krizė svarbi tiek mums čia, tiek amerikiečiams ar kinams. (...) Dabartinės ekonominės priemonės nuperka laiko, padeda išvengti panikos. Bet norint eiti toliau, reikia didesnės integracijos“, – sakė DNB analitikas.
Didžiulį nerimą rinkoms kelia artėjantis savaitgalis – Graikijoje vyks rinkimai, ir, tikėtina, kad juos laimės partija, nepasiryžusi imtis kraštutinių taupymo priemonių. Visgi R.Bancevičius primena, kad Graikija yra maža – jos bendrasis vidaus produktas (BVP) nesudaro nė 5 proc. visos euro zonos ekonomikos, taip pat graikų skola nesiekia 5 proc. visos euro zonos skolos. Tačiau Graikijos išėjimas iš euro zonos nuskriaustų Italiją ir Ispaniją.
„Indėlininkai norėtų pasiimti indėlius iš ten ir padėti juos į Vokietijos į bankus“, – sakė R.Bancevičius. Todėl mūšis dėl euro vyks Italijoje ir Ispanijoje. Kol kas ginklai, ruošiami mūšiui, yra labiau politiniai, kurie, analitiko teigimu, tik perka laiko, bet nesprendžia problemos. Todėl, siekiant gelbėti eurą, yra būtina didesnė integracija – bankų sąjunga mažiausiai, geriausiu atveju – fiskalinė sąjunga.
Kol kas ginklai kovoje dėl euro tėra apie 600 mlrd. eurų, sukauptų gelbėjimo fonduose, ir Europos centrinio banko (ECB) galimybė aktyviau dalyvauti antrinėje obligacijų rinkoje.
Lietuvai, susižadėjusiai su euru, euro krizė reiškia eksporto apimčių svyravimus, neapibrėžtą skolinimosi kainą, zloto kurso svyravimus, mažesnę naftos kainą. Tačiau mažesnė naftos kaina nėra itin gera žinia – tai kenkia Rusijai, kuri yra itin svarbi Lietuvos eksporto rinka.
„Ten yra labai sunki padėtis. Nesinori net pernelyg gilintis į Rusijos ateitį. Yra galimi keli scenarijai – lėto slinkimo į pelkę ir staigių permainų ekonomikoje, kurios sukeltų politinį chaosą“, – ketvirtadienį sakė R.Rudzkis.
Atominė avantiūra – ryškiausias neatsakingo planavimo pavyzdys
Kaip teigia prof. R.Rudzkis, mūsų valstybės Achilo kulnas yra strateginis planavimas. Tai įtikinamai rodo dabartinės Vyriausybės veiksmai: nors dėl minėtų nepalankių veiksnių šalies eksportas kelerius metus augs lėtai ar net patirs sąstingį (pirmieji požymiai jau ryškėja), o ES paramos srautai 2014–2015 m. smarkiai sumažės, jau netolimoje ateityje numatoma didžiules lėšas nukreipti itin ambicingų valstybės investicinių projektų vykdymui, kurių ekonominė grąža bus menka. Kartu ES institucijoms žadama jau 2015 m. subalansuoti bendrąjį šalies biudžetą.
Ryškiausias neatsakingo planavimo pavyzdys, profesoriaus teigimu, būtų Visagino AE statybos projektas, kuris, veikiausiai, bus nuostolingas, o dabartinėje neaiškioje situacijoje yra tiesiog avantiūra. Stokodama finansinių išteklių Lietuva planuoja keleriems metams įšaldyti taip reikalingas milžiniškas lėšas naujai elektros energijos (toliau E.) generavimo jėgainei, nors didelių investicijų reikia varganam šilumos ūkiui. Tuo tarpu E. gamybos pajėgumai jau yra pertekliniai – rezerve yra galinga Lietuvos elektrinė (senieji jos blokai šiuo metu stoviniuoja dėl importuojamos E. pigumo ir dujų brangumo), pradedama jos naujo modernaus 450 MW galingumo bloko eksploatacija, auga bendras kogeneracinių elektrinių galingumas bei sparčiai plečiamas vėjo jėgainių parkas.
VAE tikslingumą mėginama pagrįsti akcentuojant būsimas aukštas gamtinių dujų kainas ir spartų E. poreikio augimą, tačiau abi prielaidos mažai tikėtinos. Audringas naujų technologijų diegimas energetikoje lemia spartesnį dujų pasiūlos augimą nei paklausos, tai neišvengiamai veda prie dujų pigimo ilgalaikėje perspektyvoje. Dar neseniai stambus dujų importuotojas buvo JAV, bet jau 2016 m. ši šalis tikisi pradėti suskystintų dujų eksportą, panašius planus puoselėja ir Kinija. Šiuo metu Europos Sąjungoje vidutinė importuojamų dujų kaina yra apie 5 kartus didesnė nei JAV rinkoje, bet taip ilgai nebus, ir dujos Europoje smarkiai atpigs – tereikia čia susiformuoti normaliai dujų rinkai. Dabartinės keistos situacijos priežastis – ES valstybės didžiąją dalį dujų įsiveža pagal seniau sudarytas ilgalaikes sutartis, kuriose dujų kaina pririšta prie naftos kainos, tačiau dedamos pastangos šį principą išgyvendinti, ir jos anksčiau ar vėliau bus vaisingos. Atpigus dujoms Vyriausybės akcentuojamą energetinį saugumą pakankamai užtikrins būsimas SGD terminalas, ir šiuo požiūriu AE būtinybės nėra.
Naujausi E. suvartojimo Lietuvoje duomenys irgi nepalankūs VAE šalininkams – trečius metus iš eilės jis mažėja, net pernai jis, negalutiniais duomenimis, buvo menkesnis nei 2010 m., nors apdirbamoji gamyba išaugo per dešimtadalį. Šalies ūkio struktūra keičiasi: didėja paslaugas teikiančių įmonių dalis, gamyboje ir buityje diegiamos E. taupančios technologijos bei sparčiai mažėja gyventojų. Per praėjusius metus pastarųjų sumenko 1,4 proc., o vaikų iki 18 metų tendencijos dar blogesnės – per 2007–2011 m. laikotarpį jų sumažėjo14,4 proc., arba vidutiniškai beveik po 3 proc. kasmet. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, didelis E. suvartojimo mūsų šalyje prieaugis per artimiausią dešimtmetį yra mažai tikėtinas.
Išsamią DNB analitikų pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą galite rasti čia.
