Indėlių norma nebuvo pakeista ir, kaip ir anksčiau, lygi nuliui. Palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybė, sumažinta iki 0,75 procento.
Absoliuti dauguma agentūros „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozavo, kad normos nebus pakeistos.
ECB bazinę palūkanų normą, kuri nuo gegužės mėnesio sudarė 0,5 proc., sumažino po to, kai infliacija euro zonoje spalį smuko iki 0,7 proc., nusileidusi žemiausiai per ketverius metus. Europos Komisijos (EK) prognozėmis, šiemet infliacija regione sudarys 1,5 proc., o kitąmet smuks iki 1,4 procento.
ECB vadovas Mario Draghi anksčiau sakė, kad nedidelės normos bus taikomos ilgai – kol atsiras stabilaus regiono ekonomikos atsigavimo ženklų.
Dabar, kai norma buvo sumažinta beveik iki nulio, padidėja tikimybė, kad ECB galėtų imtis nestandartinių metodų, kaip antai kiekybinio sušvelninimo ar neigiamos indėlių normos taikymo, jeigu kainų augimas dar sulėtėtų ar įstrigtų ekonomikos atsigavimas.
ECB vadovas Mario Draghi anksčiau sakė, kad nedidelės normos bus taikomos ilgai – kol atsiras stabilaus regiono ekonomikos atsigavimo ženklų.
„Ateina laikas, kai infliacija nusileidžia taip žemai, kad sunku susilaikyti nuo tolesnio pinigų ir kreditavimo politikos švelninimo“, – teigia „Royal Bank of Scotland“ ekspertai, nuspėję, kad ECB normos bus sumažintos: „Rekordiškai didelis nedarbas dar apsunkina padėtį.“
Nedarbo lygis euro zonoje rugsėjį sudarė rekordinius 12,2 procento.
ECB nusprendus sumažinti normą, augimas pasaulio akcijų rinkose paspartėjo
ECB netikėtai sumažinus bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki rekordinių 0,25 proc., augimas pasaulio akcijų rinkose paspartėjo.
Tuo tarpu euro kursas patraukė žemyn daugumos pasaulio valiutų atžvilgiu. Vien svaro atžvilgiu euro kursas smuko iki 83,11 penso, nusileidęs žemiausiai nuo sausio 17 dienos. JAV dolerio atžvilgiu Europos valiutos kursas smuko nuo 1,3513 JAV dolerio trečiadienio vakare Niujorke iki 1,337 JAV dolerio.
Bendras didžiausių Europos įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ pakilo 1,1 proc. iki 326,85 punkto. Vokietijos DAX šoktelėjo 1,2 procento.
Niujorko biržoje brangsta varis ir kiti spalvotieji metalai. Vario kainos gruodžio sandoriams paūgėjo 0,5 proc. iki 3,2545 JAV dolerio už svarą. Aukso kainos neatidėliotiniems sandoriams Londone ūgtelėjo 0,5 proc. iki 1 323,98 JAV dolerio už Trojos unciją, o šio tauriojo metalo kainos gruodžio sandoriams Niujorko biržoje paūgėjo 0,4 proc. iki 1 323,1 JAV dolerio už unciją.
Šis ECB sprendimas sveikintinas, siekiant suvaldyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl euro stiprėjimo.
Absoliuti dauguma – 67 iš 70-ies – agentūros „Bloomberg“ apklaustų analitikų manė, kad ECB bazinės palūkanų normos ketvirtadienio posėdyje nepakeis. Kad norma bus sumažinta ketvirčiu procentinio punkto, prognozavo tik „Bank of America“, UBS ir „Royal Bank of Scotland“ ekspertai.
Gelbėjimo ratas ir Lietuvai
„Šis ECB sprendimas sveikintinas, siekiant suvaldyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl euro stiprėjimo. Tačiau fundamentaliai Eurozonos ūkio realaus sektoriaus raidai jo įtaka bus minimali. Žemesnė už žemą pinigų kaina nėra tas veiksnys, kuris paskatintų kenčiančių periferinių šalių finansines įstaigas aktyviau skolinti ir taip padėti jų ekonomikoms ropštis iš recesijos“, – ECB žingsnį komentuoja DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kokią įtaką šie pinigų politikos manevrai abipus Atlanto turi Lietuvai?
Pirmiausia, pasak ekspertės, brangesnis euras, o drauge ir litas, blogina lietuviškų prekių ir paslaugų konkurencingumą Rytų rinkose, kur ir be šių objektyvių veiksnių konkuruoti darosi vis sudėtingiau. Tad ECB sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas šįkart atliko gelbėjimo rato vaidmenį ir Lietuvai.
Antra, apkarpytos bazinės palūkanų normos tik patvirtino ECB pažadą, kad palūkanų normos išliks rekordinėse žemumose ilgesniuoju laikotarpiu. Tai turėtų Lietuvos įmonėms įlieti papildomai optimizmo skolinantis ir dar paskatinti beįsisukančius investavimo į plėtrą ir modernizavimąsi procesus.
