Mario Draghi pažymėjo, kad ECB gali peržiūrėti ir galiojančios kiekybinio skatinimo programos apimtį, ir pagal šią programą perkamo turto rūšių sąrašą, ir programos galiojimo laiką.
„Kiekybinis skatinimas bus tęsiamas iki 2016 metų rugsėjo arba ilgiau, jei tai bus būtina“, – pareiškė jis.
M.Draghi taip pat paminėjo esančią riziką, dėl kurios euro zonos ekonomikos, taip pat infliacijos augimas gali būti lėtesnis, negu tikimasi, ir kurią, be kita ko, lemia pokyčiai besivystančios ekonomikos šalyse.
„Nors vidaus paklausa euro zonoje tebėra lanksti, būgštavimai dėl augimo besivystančiose rinkose perspektyvų ir galimi įvykių finansų ir žaliavų rinkose padariniai ekonomikai rodo riziką, kad ekonomikos ir infliacijos augimas gali būti lėtesnis, negu tikimasi“, – pareiškė jis.
„Vertinant veiksnius, lėtinančius infliacijos euro zonoje sugrįžimą prie tikslinio 2 proc. lygio, reikia kruopščiai išnagrinėti padėtį. Todėl gruodžio mėnesio posėdyje, kai bus parengtos naujos euro zonos ekonominės prognozės, ECB reikės iš naujo įvertinti piniginio skatinimo mastą“, – pažymėjo ECB vadovas.
Jis pareiškė, kad ECB valdančioji taryba geba ir yra pasirengusi prireikus imtis veiksmų, kad išsaugotų tinkamą skatinimo apimtį.
Be kita ko, ECB gali peržiūrėti kiekybinio skatinimo programos apimtį, perkamo turto rūšių sąrašą, taip pat programos įgyvendinimo terminus, pažymėjo M. Draghis.
„Mes ir toliau visa apimtimi tęsime turto pirkimą, kuriam bus išleidžiama po 60 mlrd. eurų per mėnesį. Šis pirkimas tęsis iki 2016 metų rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina. Bet kuriuo atveju jis bus tęsiamas tol, kol pamatysime, kad vartojimo kainų <...> pokyčiai atitinka mūsų tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti kiek mažesnę nei 2 proc. infliaciją“, – pareiškė ECB vadovas.
„Antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos BVP paūgėjo 0,4 proc., o pirmąjį ketvirtį prieaugis siekė 0,5 procento. Balandžio-birželio mėnesiais ekonomikos augimą skatino ir vidaus paklausa, ir eksportas. Paskutiniai duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį regiono BVP augimo tempas išliko maždaug toks pat“, – pareiškė ECB vadovas.
Jo teigimu, naftos kainų smukimas darys teigiamą poveikį gyventojų disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelnui, o tai parems privatų vartojimą ir investicijas.
„Apskritai manome, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis, nors dėl mažesnės, negu tikėtasi, išorės paklausos, bus kiek silpnesnis. Manoma, kad vidaus paklausą parems centrinio banko įgyvendinamos priemonės ir jų palankus poveikis finansavimo sąlygoms“, – pridūrė jis.
M.Draghi pažymėjo, kad ECB taikomos nestandartinės pinigų ir kreditavimo politikos priemonės daro teigiamą poveikį kredito kainai ir prieinamumui įmonėms ir fiziniams asmenims.
Jo teigimu, naftos kainų smukimas darys teigiamą poveikį gyventojų disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelnui, o tai parems privatų vartojimą ir investicijas.
Tačiau padidėjęs neapibrėžtumas dėl pokyčių besivystančiose rinkose gali daryti papildomą spaudimą pasaulio ekonomikos augimo tempui, taip pat Europos gamintojų produktų paklausai užsienio rinkose, pažymėjo ECB vadovas.
Eurostato duomenimis, vartojimo kainos euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuktelėjo 0,1 procento.
„Vertinant turimą informaciją galima teigti, kad infliacija euro zonoje artimiausiu metu tebebus labai maža. Infliacijos tempas šių metų pabaigoje greičiausiai padidės. Didės jis ir 2016–2017 metais, nes regiono ekonomika turėtų atsigauti“, – pareiškė M. Draghis ir pridūrė, kad ECB atidžiai stebi vartojimo kainų pokyčius.
ECB ketvirtadienį vykusiame spalio mėnesio posėdyje, kaip ir prognozuota, nepakeitė pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro vos 0,05 procento.
Taip pat nepakeistos ir dvi kitos normos: palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, kaip ir anksčiau, sudaro minus 0,2 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, tebesudaro 0,3 procento.
M. Draghi pažymėjo, kad praėjusiame posėdyje buvo svarstoma galimybė dar sumažinti indėlių normą.
Be to, anot jo, kai kurie iš ECB valdančiosios tarybos narių leido suprasti, jog yra pasirengę jau ketvirtadienį padidinti skatinimo apimtį.
Vykstant M.Draghi konferencijai, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 1,4 proc. iki 1,1179 JAV dolerio, o bendras didžiausių Europos įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ šoktelėjo 1 procentu.
