Tuo tarpu investuotojai vis labiau nerimauja dėl to, kas bus toliau, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Daugelis baiminasi, kad pasaulio centrinių bankų pajėgumas remti ekonomikos augimą ir infliaciją po metų metus įgyvendintos precedento neturinčios skatinamosios politikos gerokai nusilpo.
Po posėdžio įvyksiančioje spaudos konferencijoje ECB vadovui Mario Draghiui teks rasti sudėtingą pusiausvyrą – viena vertus, pabandyti įtikinti investuotojus, kad euro zonos centrinis bankas gali padidinti skatinimo apimtis, o kita vertus, išvengti paaiškinimų, kaip tai būtų padaryta, rašo leidinys.
Kai kurie iš ECB atstovų pastaruoju metu vis leisdavo suprasti, kad atidžiai stebi neigiamą poveikį, kurį daro centrinio banko įgyvendinama didžiulė paskatų programa. Neigiamų palūkanų normų politika padarė nemažą spaudimą Europos bankams ir apkarpė jų pelningumą.
„Akivaizdu, kad ECB susiduria su „nuovargiu nuo paskatų“, – sako „Bank of America Merrill Lynch“ ekonomistas Londone Gilles Moecas. – Centrinis bankas nusivylęs dėl paramos vyriausybių lygmeniu stokos ir galbūt sunerimęs dėl itin mažų palūkanų normų politikos ilgalaikių padarinių.“
Kiek anksčiau šį mėnesį pasirodęs pranešimas apie tai, kad, artėjant kiekybinio skatinimo programos pabaigai, ECB gali pradėti laipsniškai mažinti sumą, pagal šią programą kas mėnesį išleidžiamą vertybinių popierių pirkimui (ji šiuo metu sudaro 80 mlrd. Eur), sujaudino finansų rinkas. Nors ECB atstovai tokią galimybę atmetė, euro zonos valstybių obligacijų pajamingumas padidėjo ir į anksčiau buvusius žemesnius lygius dar nenusileido.
Kovo mėnesį ECB gerokai pakoregavo savo pinigų politiką: sumažino visas tris pagrindines palūkanų normas, padidino turto pirkimui kas mėnesį išleidžiamą sumą, į kiekybinio sušvelninimo programą įtraukė įmonių obligacijas ir taip pat paskelbė apie naują tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) seriją.
Centrinio banko vadovybė tikėjosi, kad šios priemonės užtikrins kreditavimo augimą ir taip pat paskatins ekonomikos plėtrą ir infliaciją. Tačiau ekonomikos augimas euro zonoje tebėra silpnas, o infliacijai dar toli iki ECB taikomo tikslinio beveik 2 proc. lygio.
Dauguma ekonomistų mano, kad ECB vertybinių popierių pirkimo programos terminą pratęs bent pusmečiui ir tokiu atveju šių popierių pirkimui bus išleista dar maždaug 500 mlrd. Eur.
Tačiau ECB turės sušvelninti perkamam turtui keliamus reikalavimus, antraip jam tiesiog neužteks vertybinių popierių, kuriuos būtų galima pirkti, pažymi analitikai.
Šiuo metu ECB ekspertai peržiūri kiekybinio skatinimo programą ir šio vertinimo rezultatai, kaip manoma, bus pristatyti gruodį. Dėl to euro zonos centrinis bankas visus sprendimus dėl politikos pakeitimo greičiausiai atidės iki gruodžio 8 dienos posėdžio, rašo „The Wall Street Journal“.
Paskutiniuose keturiuose posėdžiuose ECB savo pinigų politikos nekeitė. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro 0 proc., palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,4 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 procento.
