Beveik dvi savaites Lietuvoje dirbusi TVF misija, kuriai vadovauja Catriona Purfield, nustatė, kad šalies ekonomika atsigauna. Tam įtakos turėjo šalies biudžeto karpymas ir spartus verslo prisitaikymas prie pakitusių sąlygų. „BVP 2010 metais turėtų augti 2 proc. Tai esą lems didesnis eksporto mastas, nors neapibrėžtumas tarptautinėse finansų rinkose gali slėgti užsienio prekybos partnerius“, – pirmadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi ir finansų ministre Ingrida Šimonyte sakė C.Purfield.
Anksčiau Lietuvai buvo prognozuojamas ekonomikos nuosmukis – TVF skelbė apie galimą 1,6 proc. nuo BVP kritimą. Pačios Lietuvos institucijos dar ir dabar prognozuoja kiek kuklesnį ekonomikos augimą. Tarkime, Finansų ministerija skaičiuoja, kad BVP šiemet augs 1,6 proc., Lietuvos bankas – 0,5 BVP. Pernai, anot Statistikos departamento, Lietuvos ekonomika smuko 14,8 proc.
Ateities iššūkiai už 4,5 mlrd. Lt
Pasak TVF misijos, Lietuvai lieka trys pagrindiniai politiniai iššūkiai. Fiskalinis deficitas tebėra didelis, viešųjų finansų skola ir jos finansavimo poreikiai sparčiai auga. Taip pat išlieka aukštos skolinimosi palūkanos. Tarptautinių ekspertų teigimu, norėdama paspartinti atsigavimą, ekonomika turi dar labiau persiorientuoti į eksportą. Tačiau netgi tokiu atveju BVP ikikrizinį lygį pasieks 2014–2015 metais. Be to, net tokiu atveju, jei šalies finansai atsigaus greičiau nei tikimasi, norint 2012 metais atitikti Mastrichto kriterijus, kurie būtini siekiant įsivesti eurą, tolesnė išlaidų konsolidacija bus būtina.
Jeigu tai tęstųsi artimiausius porą metų, tai iš tos situacijos, kuri yra dabar, kai turime neblogą vertinimą tarptautinėse rinkose, labai greitai atsidurtume ten, kur yra kai kurios Europos pietinės valstybės.Dar TVF perspėja, kad augantis nedarbas ir būtinybė gaivinti ekonomiką per eksportą reikalauja tęsti struktūrines reformas, kurti lankstesnę darbo rinką, stengtis pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų.
Premjeras A.Kubilius žadėjo artimiausiu metu pateikti ateinančių dvejų metų priemonių planą, kad 2012 metais bendrasis biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP. Jame bus 5–8 „stambios priemonės“. Esą jei Lietuva nesieks mažinti biudžeto deficito, kuris šiemet sieks apie 8 proc. BVP, šalis nesustabdys ir savo skolos augimo.
„Jeigu tai tęstųsi artimiausius porą metų, tai iš tos situacijos, kuri yra dabar, kai turime neblogą vertinimą tarptautinėse rinkose, labai greitai atsidurtume ten, kur yra kai kurios Europos pietinės valstybės. Jeigu nenorime praskolinti Lietuvos, jeigu nenorime, kad mūsų vaikai ir anūkai gyventų su valstybei sunkiai pakeliamomis valstybės skolomis, iki 2012 metų turime sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP. Vadinasi, reikia skirtumą tarp išlaidų ir pajamų sumažinti šiek tiek daugiau negu 4,5 mlrd. Lt“, – kalbėjo A.Kubilius.
Laikini sumažinimai gali tapti ilgalaikiais
Ministro pirmininko teigimu, puspenkto milijardo nepavyks gauti vien iš kartu su ekonomika gaunančių pajamų. Esą kai kurios išlaidos neišvengiamai augs, pavyzdžiui, lėšos aptarnavimo skoloms ir įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Vyriausybė esą ieškos galimybių gauti papildomų pajamų iš šešėlinės ekonomikos skaidrinimo, taupyti biurokratijos sąskaita, tačiau ir to, anot A.Kubiliaus, bus mažai.
„Tikrai nenorime labiau apmokestinti darbo ar vartojimo, bet turtas ir prabanga gali būti labiau apmokestinti“, – žadėjo premjeras.
Pasak finansų ministrės I.Šimonytės, reikia ieškoti sprendimų, kaip didinti tuos mokesčius, kurie „nekenkia produktyvumui, darbo vietų kūrimui, produktyviai ekonominei veiklai ir ypač eksportui“. Turto mokesčiai, anot ministrės, šiuo atveju yra „vieni geriausių“. Ji kalbėjo ne vien apie nekilnojamojo turto mokestį, bet užsiminė ir apie mokesčius automobiliams: „Įvairūs, sakyčiau taip, akcizo tipo mokesčiai. Tai nereiškia, kad degalų akcizai, bet tai mokesčiai už importuojamus daiktus, ypač transporto priemones.“
I.Šimonytės teigimu, suskaičiuota, kad jeigu Lietuva nepratęs dabar laikinai sumažintų biudžeto išlaidų galiojimo, valstybės skola iki 2012 metų gali išaugti pusantro karto ir pasiekti iki 60 proc. BVP. „Taigi tie sumažinimai, kurie baigiasi 2010 metais, turėtų būti pakeisti kažkuo kitu.Arba jie turėtų būti pratęsti, arba pakeisti kažkokiais sisteminiais sprendimais“, – tvirtino ministrė. Kaip galimus variantus ji vardijo galimybę iš esmės pakeistą valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimo sistemą ar socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
