Pasak bankų atstovų, ar palūkanos kris toliau, priklausys nuo artimiausių valdžios žingsnių.
Ekspertai sutaria, jog vienas pagrindinių artimiausių iššūkių – ar Seimui pavyks patvirtinti kitų metų biudžetą. Jei tai bus padaryta bei toliau bus mažinamas deficitas, palūkanos kris.
„Aš nemanau, kad turėtų kilti. Ta mažėjimo tendencija tegul ir ne tokiu sparčiu tempu, bet ji dar tęsis“, – LTV laidai „Šiandien“ penktadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, artimiausius porą mėnesių jis nemato priežasčių, dėl ko palūkanos turėtų kilti: „Jos lėtai, bet vis dėlto turėtų mažėjimo tendenciją“.
Dar vidurvasarį, šešių mėnesių tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR, nuo kurios priklauso, kiek paskola kainuoja gyventojui bei verslui, buvo 9 proc. Tačiau palūkanos ėmė ristis žemyn, o kritimas dar labiau paspartėjo pastarosiomis savaitėmis. Dabar VILIBOR – kiek daugiau nei 6,7 proc. ir jau kelias dienas nekinta.
Ekspertai LTV žurnalistams teigė, kad paskolos ėmė pigti mažėjant Lietuvos nemokumo rizikai. Lietuvai bandant lopyti šalies finansus, pavyko pasiskolinti stambią pinigų sumą doleriais, be to, pritilo spekuliacijos apie lato devalvaciją. Bankuose daugėja ir indėlių, jie pinga.
Anot S.Kropo, pastarąsias dienas palūkanas žemyn lenkė žinia, kad Estijai jau kitąmet gali pavykti įsivesti eurą.
Lietuvoje paskolos litais sudaro beveik 30 proc. visų paskolų.
