„Lietuvos elektrinė suvartoja apie 235 kilogramus kuro vienai megavatvalandei elektros pagaminti, o termofikacinėse elektrinėse šis skaičius du kartus mažesnis. Tad visas ginčas dėl to ir kilo: o kodėl Elektrėnuose turėtų būti šildomas ežeras, jeigu šią šilumą galima panaudoti prasmingiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, Elektrėnų jėgainė nėra konkurencinga.
„2010 metais remiama elektros supirkimo kvota šiai elektrinei buvo 2500 gigavatvalandžių (GWh). Ši kvota (nuo 800 GWh 2009 m.) buvo padidinta dėl nuogąstavimų, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę pritrūks elektros. Šiais metais kvota buvo sumažinta iki 1740 GWh. Dabar aiškėja, kad šis kiekis taip pat yra per didelis, o ežerą šildyti neracionalu. Vienu metu netgi buvo perkama rusiška elektra ir parduodama kaip kvotinė vien tam, kad nebūtų kaitinamos Elektrėnų marios. Tokiais dideliais kiekiais gaminant elektrą Lietuvos elektrinėje šildomos žuvys Elektrėnų mariose, tačiau ši energija gali būti panaudota kur kas racionaliau“, – tvirtino V.Lukoševičius.
Asociacijos prezidento nuomone, Energetikos ministerijos pasiūlymo atveju netgi nėra teisinių problemų.
„Kvotų perskirstyti nereikia, o galima pritaikyti paprastą mechanizmą – reiktų išnuomoti “Vilniaus energijai„ priklausančią Vilniaus 3-iąją elektrinę Lietuvos elektrinei, pavyzdžiui, lapkričio ar gruodžio mėnesiui. Juk iš tikrųjų būdavo Lietuvoje tokių precedentų, kai įmonės nuomodavosi viena iš kitos katilus. Tuomet Vilniaus 3-ioji elektrinė gamintų elektrą ne sau, o Elektrėnams. Tuo metu Lietuvos elektrinė pasiimtų sau elektrą ir parduotų ją kaip “kvotinę„, o šilumą parduotų kaip nepriklausomas šilumos gamintojas tai pačiai “Vilniaus energijai„, šilumos tinklams. Tuomet šiluma nebūtų išmetama į ežerą, o panaudojama vartotojų poreikiams“, – sakė V.Lukoševičius.
