„Labai svarbu, kad metodai būtų koordinuoti. Priešingu atveju pagrindiniai bankai patys išsirinks rinkas“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekonomistė Piroska Nagy.
Pasak Europos investicijų banko Paskolų skyriaus direktoriaus Terence'o Browno, skolinimas užsienio valiuta šiame regione ateinančiais metais bus vis dar paplitęs, nes „šiuos pinigus gaunančias vietos rinkas ypač sunku plėtoti“.
Prasidėjus finansų krizei Vidurio ir Rytų Europos valiutos nusilpo ir dėl to pabrango užsienio valiuta – daugiausia Šveicarijos frankais ir eurais – suteiktos paskolos.
Konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ duomenimis, paskolos užsienio valiuta Latvijoje sudaro apie 91 proc., Estijoje – 87 proc., Lietuvoje – 72 proc., Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje – apie 50 proc. visų paskolų.
Pasak P.Nagy, paskolos užsienio valiuta vis dar yra populiarios tose šalyse, kur nustatytos gana aukštos palūkanų normos vietos valiuta.
Vengrija buvo viena pirmųjų šalių, nusprendusi mažinti šių paskolų apimtis. Kovo 1 dieną įsigalios įstatymas, ribojantis paskolas užsienio valiuta. Siekiant skatinti skolinimąsi vietos valiuta, šalies Centrinis bankas pastaraisiais mėnesiais sumažino bazines palūkanų normas.
Investuotojų konferencijoje Vienoje dalyvaujantys bankininkai teigė pritariantys paskolų užsienio valiuta reguliavimui, jei jis bus koordinuotas.
Tačiau, pasak bankininkų, kuriant taisykles reikia atsižvelgti į valstybės padėtį bei klientą.
