Kaip teigiama išplatintame pranešime, 61 proc. europiečių mano, kad blogiausia laukia dar ateityje. 72 proc. teigiamai vertina ES įtaką kuriant naujas darbo vietas ir sprendžiant nedarbo problemas, trečdalis žino apie Europos socialinį fondą – svarbiausią ES investicijų į žmones priemonę.
„Akivaizdu, kad europiečiai, naujos apklausos duomenimis, yra prislėgti dėl krizės poveikio jų darbui ir šeimoms. Suprantu jų nerimą, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimiras Špidla.
Apklausos rezultatai rodo, kad dėl ekonomikos krizės darbą prarado apie 3,5 proc. dirbančių europiečių. 24 proc. pažįsta kolegą, kuris neteko darbo, o 36 proc. – ką nors iš draugų ar šeimos, kuriuos paveikė krizė. Labiausiai nuo krizės nukentėjo Latvija, Lietuva, Ispanija ir Airija, o mažiausiai žmonių darbą prarado Liuksemburge, Graikijoje ir Olandijoje.
Trečdalis (32 proc.) dirbančių europiečių itin nerimauja, kad ateityje gali prarasti darbą, tačiau dar daugiau jų nerimauja, kad darbą gali prarasti jų partneris (38 proc.) arba vaikai (47 proc.). Nerimo mastas itin susijęs su paskelbtu prarastų darbo vietų skaičiumi; kad toliau bus mažinamos darbo vietos, taip pat labiausiai nerimauja šalių, kuriose darbą prarado daugiausia žmonių, gyventojai.
Nerimą prarasti darbą dar labiau didina tai, kad mažiausiai 6 iš 10 europiečių laikosi nuomonės, jog blogiausias ekonomikos krizės laikotarpis dar neatėjo, ir tik 28 proc. mano, kad ši krizė pasiekė aukščiausią lygį. Pesimistiškai nusiteikusių gyventojų visose 27 ES valstybėse narėse yra daugiausia, ypač daug jų Baltijos šalyse (82 proc. Latvijos, 76 proc. Estijos ir 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad blogiausio dar laukiama).
Jei reikėtų ieškotis naujo darbo, dauguma respondentų rinktųsi tokio paties pobūdžio darbą toje pačioje vietoje arba jo ieškotų kitur, taip parodydami, kad yra labiau pasiruošę keltis į naują vietą nei rinktis naujo pobūdžio darbą. Maždaug vienas iš keturių nedirbančių europiečių teigia, kad priimtų bet kokį darbo pasiūlymą (šis skaičius ne itin pasikeitė nuo 2006 m.). Dauguma europiečių mano, kad šiais laikais profesinė patirtis ir kvalifikacija yra du svarbiausi dalykai, padedantys lengvai susirasti naują darbą; taip pat svarbus gebėjimas prisitaikyti.
