„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui auga: nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais manoma augs iki 78 proc. 2015 metais“, – pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas.
Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. – gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę. EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. – mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).
Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas, – sakė O.Rehnas.
Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme – yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.
Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.
„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona – BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, – tvirtino O.Rehnas.
Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams – iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės – Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija – bus įvertintos po 2 metų.
Premjeras: ateityje kliūčių nebus
Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad šis EK sprendimas labai nudžiugino. Jo nuomone, EK įvertinimas yra gera žinia Lietuvai.
„Manau, kad Lietuva labai stengėsi, daug nuveikė ir sėkmingai išlaikė šį egzaminą. Visų mūsų nuoseklus darbas yra pastebėtas ir įvertintas“, – kalbėjo jis.
Premjero teigimu, euras padės Lietuvai toliau augti, stiprėti jos žmonių gerovei.
„Visada sakiau, kad euras yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui“, – teigė jis.
A.Butkevičius pridūrė tikintis, kad artimiausioje ateityje nebeiškils jokių kliūčių ir euras kitąmet sėkmingas bus įvestas.
Euras – tik kelio pradžia
Finansų ministras Rimantas Šadžius pažymėjo, kad EK išvados paskelbimo diena itin simboliška. Jis priminė, kad pirmą kartą eurą įsivesti Lietuva bandė lygiai prieš dešimtmetį.
Mūsų uždavinys dabar – pasinaudoti šia didžiule atsiveriančia erdve, mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, mokėti daugiau mokesčių ir apsaugoti tuos, kurie patys dirbti nebegali, – kalbėjo ministras.
Jis tikino, kad įsivedus eurą pagerės investicinis Lietuvos klimatas, o Lietuva galutinai taps Vakarų Europos šalių šeimos nare. Tačiau kartu R.Šadžius įspėjo, kad euro suteikiamomis galimybėmis reikės mokėti pasinaudoti.
„Kaip visada, kai švenčiame kokį etapą, neapsigaukime. Jis yra tik nauja pradžia. Euras buvo ilgalaikis tikslas, bet tai nėra rezultatas, kuris duoda momentinę naudą. Mūsų uždavinys dabar – pasinaudoti šia didžiule atsiveriančia erdve, mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, mokėti daugiau mokesčių ir apsaugoti tuos, kurie patys dirbti nebegali“, – kalbėjo ministras.
Priminė pažadą atsistatydinti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pritarė, kad euras – tai tik kelio pradžia. Kita vertus, jis pripažino, kad euro įvedimas bus istorinis įvykis, įrodantis, kad Lietuva yra visiškai patikima profesionalų komandos narė.
Eurokomisaras Algirdas Šemeta, sveikindamas Lietuvą su EK pateikta išvada, pabrėžė, kad Lietuva sugebėjo atitikti euro įvedimo kriterijus pati viena susitvarkydama su finansų krize.
Sveikinu ir premjerą, nes jam nereikės atsistatydinti, kai euras bus įvestas“, – juokavo A.Šemeta, primindamas anksčiau A.Butkevičiaus duotą pažadą.
Pasak jo, euras sustiprins ir Lietuvos saugumą, nes pagerins jos euroatlantinius ryšius. Galiausiai A.Šemeta juokais priminė, kad ši diena laiminga ir premjerui, mat jam neteks atsistatydinti.
„Sveikinu ir premjerą, nes jam nereikės atsistatydinti, kai euras bus įvestas“, – juokavo A.Šemeta, primindamas anksčiau A.Butkevičiaus duotą pažadą, kad jis trauktųsi iš posto, jei euro Lietuvai nepavyktų įsivesti.
„Visai pamiršau apie atsistatydinimą“, – į juokelį reagavo premjeras.
Savo algos eurais neskaičiavo
Premjeras A.Butkevičius sakė pats kol kas neskaičiavęs, kokio dydžio bus jo alga eurais. Jis pridūrė, kad žmonių baimė dėl euro įvedimo, kaip ir dėl bet kurios naujovės, yra normali ir suprantama.
„Žmonės, jei žiūrėtume pasaulio tyrimus, į bet kokią naujovę žiūri labai atsargiai. Paprastai tik 16 proc. būna nusiteikę ją lengvai priimti. Čia labai svarbu, kaip įvedus eurą keisis ekonominė situacija. Tai nereiškia, kad bus stebuklų po 4–5 mėnesių, bet mes rūpinsimės, kad situacija tikrai pagerėtų“, – žadėjo jis.
R.Šadžius pridūrė, kad valiutos pasikeitimui žmonės turi ruoštis psichologiškai. Tam, pasak ministro, tikrai pasitarnauja tarifų ir kainų skelbimas litais ir eurais.
„Ekspertai sako, kad tai labai padeda prisitaikyti ir vidumi pajausti, kas yra brangu, kas pigu, ką gali sau leisti, o ko reikėtų ieškoti kitoje parduotuvėje“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, verslas kol kas noriai prisiima įsipareigojimus specialiai po euro įvedimo kainų neišpūsti. Taip pat jis tikino, jog šiemet nebus didelės infliacijos.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas priminė esąs susilažinęs iš vienos savo liemenių, kad euro ir lito kursas 2015 m. sausio 1-ąją išliks toks pats, koks yra dabar.
Prezidentė neabejojo
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau anksčiau skelbė esanti įsitikinusi, kad Europos Komisija trečiadienį paskelbs Lietuvai palankias išvadas ir šalis galės kitąmet įsivesti eurą.
„Kokios pastabos bebūtų, manau, kad viskas vis vien bus mums palankia kryptimi ir eurą Lietuva tikrai įsives“, – trečiadienį Varšuvoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė teigė, kad siekiant nuraminti visuomenę, Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad dėl valiutų kaitos grėsmių nekyla.
Rizika kainų kilimo yra maždaug 20–30 centų prie 100 litų, tai įsivaizduokit, praktiškai jokios, nebent būtų kokie nors labai negražūs, spekuliatyvūs veiksmai, bet tą turi kontroliuoti atitinkamos žinybos, – tikino prezidentė.
„Visose šalyse prieš įvedant eurą buvo daug nuogąstavimų, daug baimių. Tiesiog pirmiausia Vyriausybė ir jos atstovai turi labai aiškiai įvardyti, kad grėsmių nėra, kad viskas yra pačių žmonių rankose, kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20–30 centų prie 100 litų, tai įsivaizduokit, beveik jokios, nebent būtų kokie nors labai negražūs, spekuliatyvūs veiksmai, bet tą turi kontroliuoti atitinkamos žinybos“, – tikino prezidentė.
Anot D.Grybauskaitės, Lietuva nusipelnė būti stipriausiųjų valstybių klube.
„Pirmiausia reikia aiškinti žmonėms, nuraminti žmones ir pasakyti – būsime stipriausiųjų klube, patys priiminėsime sprendimus, o dabar esame šiek tiek už durų, ir mumis labiau pasitikės. Tai reiškia, ir pigiau skolintis galėsim, daugiau liks pensijoms, daugiau pinigų liks visoms kitoms reikmėms, galų gale, Lietuva užsidirbo būti šiame klube jau seniai“, – teigė D.Grybauskaitė.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos galimybių įsivesti eurą liepos 22–23 dienomis priims Europos Parlamentas.
Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų kovą už eurą pasisakė 34 proc. gyventojų. Per 5 mėnesius jų skaičius sumažėjo 6 punktais.
Lietuva bus 19-ta ES valstybė narė, įsivedusi eurą.
Bus teigiamas postūmis
Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, priminė, kad ši EK išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos nėra galutinė. „Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Europos centrinio banko (ECB) išvadoje, pateiktoje taip pat šiandien, pažymima, kad Lietuva atitinka Maastricht'o kriterijus ir tai yra fiksuojama, kaip atviras kelias šaliai įsivesti eurą. ECB savo išvadoje pažymi, kad infliacijos rodiklis turėtų būti stebimas atidžiau, nes nepaisant to, jog šiuo metu kriterijus atitinkamas su nemažu rezervu, vidutiniu laikotarpiu dėl monetarinių priemonių stokos jis gali priartėti prie kriterijaus ribos. Išties, makroekonominių rodiklių prognozės neduoda pagrindo laukti didesnio infliacijos augimo. Viešųjų finansų iššūkių nemato nei ECB, nei objektyviai vertinant biudžeto deficito raidą vertėtų jų tikėtis vidutiniu laikotarpiu“, - teigia G.Gečiauskienė.
Anot „Danske Bank“ atstovės, BVP prognozė dėl euro narystės nesikeičia, nes euro narystė nuo 2015 m. pradžios jau yra įskaičiuota į 2014-2016 m. Lietuvos BVP augimo prognozes. „Lietuvos ketinimą nuo 2015 m. nacionaline valiuta turėti eurą reikia vertinti kaip ženklų teigimą postūmį Lietuvos ir Baltijos šalių investicinei aplinkai, potencialą užsienio prekybos partnerių, investuotojų pasitikėjimo augimui bei tarptautinių reitingų agentūrų suteikiamų reitingų augimo perspektyvą, kas reikš ilgainiui žemesnius valstybės skolinimosi kaštus ir valstybės skolos kainos mažėjimą“, - įsitikinusi G.Gečiauskienė.
