Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „AstraZeneca Lietuva“ ginčą. Pastaroji skundė Mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti didžiulę sumą nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Įtariama, kad dėl farmacininkų gudrybių šalies biudžetas kasmet gali negauti nuo 50 iki 100 milijonų litų.VMI įtaria, kad farmacininkai Lietuvoje veikė ne iki galo teisėtai: mūsų šalyje vaistus platinančios įmonių atstovybės oficialiai teigė užsiimančios tik reklama, o prekyba neva vertėsi patys vaistų gamintojai. Dėl to, pasak dienraščio, farmacininkai valstybei mokėjo mokesčius tik už reklamos verslą, o didžiulės sumos pelno mokesčio ir PVM, inspektorių nuomone, neteisėtai nusuktos nuo valstybės.
Tačiau teismų maratonas tęsiasi jau dvejus metus ir, atrodo, pabaigos dar nematyti.
„Vilniaus dienos“ duomenimis, „AstraZeneca Lietuva“ bylinėjasi dėl maždaug 100 tūkstančių litų nesumokėtų mokesčių, kuriuos išreikalauti siekia mokesčių inspektoriai. Tačiau teismo spendimo vertė kur kas didesnė – jeigu bus nutarta, kad VMI mokesčius siekia išieškoti teisėtai, mokesčių inspektoriai galės prispausti ir kitus analogiška veikla užsiimančius farmacininkus. Tada jau būtų kalbama ne apie šimtą tūkstančių galimai nesumokėtų mokesčių, o apie milijonus litų.
„AstraZeneca Lietuvos“ ir kitų įmonių atstovybės, kaip įtariama, iš tiesų vykdo tarpininkavimo funkcijas, derasi su vaistinių tinklais dėl konkrečių užsakymų. Tačiau kai galų gale einama prie pirkimo ir pardavimo sandorio, antrinės bendrovės staiga dingsta ir pinigai iškeliauja į užsienį – Lietuvai nesumokamas nei pelno mokestis, nei PVM.
Beje, mokesčių inspektoriams pradėjus tikrinti farmacijos verslą daugelis užsienio farmacinių atstovybių pakeitė veiklos pobūdį ir tapo mokesčių mokėtojomis. Tačiau kalbama, kad vykstant šio sprendimo kelionei po teismus, farmacininkai tęsia savo veiklą, leidžiančią valstybei mokėti ne visus mokesčius. Įvairiais vertinimais, tariamo vaistų reklamavimo nuostoliai šalies biudžetui kasmet sudaro nuo 50 iki 100 milijono litų.
„Mūsų pozicija nekinta. Kaip ir sakėme, mūsų veikla čia yra rinkodaros, vaistų registracijos. Už savo sritį esame atsakingi, mokame visus mokesčius. O dėl pardavimo veiklos – tai daro mūsų pirminė bendrovė, Didžiosios Britanijos „AstraZeneca UK“. Ji tai daro legaliai, moka visus mokesčius. O visas platinimas Lietuvoje vyksta per vietos platintojus. Mes neturime nei sandėlio, nei transporto, nei galimybių importuoti, nei galimybių perparduoti, nevykdome jokių finansinių transakcijų“, – „Vilniaus dienai“ sakė „AstraZeneca Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Šabūnas.
