„Skolinimąsi vidaus rinkoje reikėtų vienareikšmiškai skatinti, tiek lakštų, tiek indėlių, tiek vyriausybės vertybinių popierių pavidalu. Net jei skolinimosi apimtis būtų maža, turi būti pradžia“, – teigė investuotojas ir bendrovės „Mes Invest“ partneris Algimantas Variakojis.
Jo teigimu, valstybės skolas reikėtų įvynioti į gyventojams patrauklesnį „popierėlį“ nei „lakštų“ terminas ir kartu nemato priežasčių, kodėl tai kenktų komerciniams bankams.
Be to, A.Variakojis siūlo valstybinių įmonių lėšų rezervą laikyti ne bankų sąskaitose, o Vyriausybės vertybiniuose popieriuose arba bent „tuose lietuviško kapitalo bankuose, kurie iš tikrųjų finansuoja Lietuvos verslą“.
A.Variakojis taip pat svarsto, kad savo obligacijas galėtų leisti ir valstybės įmonės, o į antros pakopos pensijų fondus būtų galima grąžinti nukirptas „Sodros“ įmokų dalis mainais į įsipareigojimą jas investuoti į valstybės vertybinius popierius.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlo savo dar prieš porą metų pateiktą siūlymą: valstybei tereikėtų komerciniuose bankuose atsidaryti tris sąskaitas, kurių numeriai baigtųsi „3“, „6“ ir „12“. Šie skaičiai reikštų indėlio laikotarpį (mėnesiais), po kurio pinigai būtų pervedami į gyventojo sąskaitą. Visas procesas būtų automatizuotas, svarbiausia – nesudėtingas.
„Akivaizdu, kad galimybės pasiskolinti vidaus rinkoje yra menkai išnaudojamos, o taupymo lakštus Lietuvos bankas ne kartą yra kritikavęs dėl didelių išlaidų. Negana to, žmonės nesuvokia, kas yra vertybinis popierius. Savo ruožtu atidarius sąskaitas bankuose ir apšvietus gyventojus apie tokią galimybę skolinti valstybei ir taupyti, nereikėtų nei infrastruktūros, nei didelių iššūkių sprendimo vartotojams – žmonės jau sugeba apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, tad nesunkiai sugebės ir pervesti pinigų valstybei“, – teigia R.Kuodis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad plečiamos galimybės valstybei skolintis vidaus rinkoje bankų kortų nesujauktų, tačiau konkurencija augintų indėlių palūkanas, o tai atsilieptų besiskolinančiam verslui ir gyventojams. Kita vertus, jis sutinka, kad valstybė nėra išnaudojusi vidinio skolinimosi patrauklumo rezervo.
„Ir dabar valstybė mažais kiekiais skolinasi per lakštus, tačiau paklausa nėra labai didelė, o smulkus skolinimasis lemia ir išlaidas, dėl kurių šio metodo grąža nėra labai didelė. Tiesa, didelę dalį dabartinių Vyriausybės vertybinių popierių pirkėjų sudaro bankai, per-skolinantys juos gyventojams“, – sakė S.Kropas.
