„Lietuvos ryto“ priedui „Vartai“ G.Nausėda sakė, kad BVP, kaip vertinimo matą, pakeis naujos matavimo sistemos, kurios vertins ir šalių gerovę.
„Vienu rodikliu BVP pakeisti neįmanoma, bet atskaitos tašką keisti būtina. Ką mes norime išmatuoti: ar kaip greitai juda įrenginiai, ar vis dėlto kaip gyvena žmogus? Yra valstybių, kur žmonės turi kur kas daugiau laisvalaikio ir yra laimingesni, nors tas BVP ir nerūksta kaip feraris, važiuojantis 300 km per valandą greičiu“, – sakė ekonomistas.
Anot G.Nausėdos, krizė privertė pamąstyti ne tik apie tai, kodėl ji kilo.
Anot G.Nausėdos, krizė privertė pamąstyti ne tik apie tai, kodėl ji kilo.
„Gobšumas, savanaudiškumas, neprotingas mėginimas maksimalizuoti pajamas, nesiskaitant su rizika, – visa tai buvo. Bet yra ir kitas klausimas. kodėl mes turime taip sparčiai augti? Ar iš tiesų šaliai, kuri dėl demografinių priežasčių neauga (jos gyventojų skaičius nesikeičia taip kaip Kinijoje), 10 procentų plėtra yra siekiamybė? Augimas su burbuliukais pradžioje yra smagus, o po to krintame į duobę daug skaudžiau“, – tvirtino SEB banko prezidento patarėjas.
Jo teigimu, Lietuvoje vidaus vartojimas sudaro 68 proc. šalies BVP.
„Tai iš tiesų yra labai reikšmingas mūsų ekonominės plėtros veiksnys. Bet į vartojimą mes galime žiūrėti ir filosofiškai. Ko mums šioje žemėje reikia? Ar mums reikia daiktų, kurių iš tikrųjų nereikia? Ar mums tik atrodo, kad jų mums reikia?“ – teigė G.Nausėda.
