Distomo kaimas – graikiški Pirčiupiai. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai čia nužudė daugumą kaimo gyventojų. Išgyvenusieji žudynes tikina iš Vokietijos negavę jokios kompensacijos. Vokietija, tiesa, septintajame dešimtmetyje Graikijai mokėjo reparacijas už nacių šaliai per karą padarytą žalą. Iš viso buvo sumokėta apie 110 mln. Vokietijos markių, tačiau daugelis po to valdžiusių vyriausybių teigė, kad jų neužtenka, nors ir nesiėmė aktyviai reikalauti papildomų kompensacijų už šaliai padarytą žalą.
Tačiau dabar, kai Graikija po finansinio kracho tapo Vokietijos ir kitų Europos šalių skolininke, o daugeliui graikų tenka pamiršti dar vis neseniai turėtą prabangą, šalies opozicinės partijos bei dalis ekspertais save vadinančių mokslininkų ar buvusių vyriausybės narių teigia, kad šiuo metu – pats laikas prašyti iš Vokietijos neatiduotos skolos. Dar tiksliau, graikai siūlo išlyginti skolas.
„Vokietijos indėlis į Europos paskolą Graikijai per krizę yra apytiksliai lygus okupacijos paskolai. Manau, tai puiki proga abiem šalims suvesti sąskaitas – įsipareigojimus už gelbėjimo paskolą prilyginti Vokietijos okupacijos paskolai“, – dėstė karo istorikas Nikos Kristodulakis.
Okupacijos paskola, kurią mini mokslininkas, – tai Graikijos banko 1942-iaisiais Trečiajam Reichui neva suteikta per prievartą. Anot mokslininko, ji siekia apie 13 milijardų eurų. Iš viso Graikija yra gavusi apie 240 milijardų eurų gelbėjimo paskolos iš tarptautinio valiutos fondo bei įvairių Europos šalių. Tad norint visiškai panaikinti savo skolą, jei vokiečiai sutiktų su tokiu siūlymu, graikams reikėtų prisiminti ir kiekvienos šeimos patirtus nuostolius, o tai padaryti nesunku. N. Kristodulakio teigimu, jo tėvas Vokietijos kalėjimuose už pagalbą britams per karą praleido trejus metus, o už tai gavo vos daugiau nei 500 dolerių, mažiau nei tuo metu uždirbdavo fabriko darbininkas.
Vokietija kol kas į tokius siūlymus oficialiai dar nereagavo.
