„Paskelbus bankui moratoriumą, mes turime tikslinti laikrodį ir per pusantro mėnesio visi darbai turi būti atlikti“, – Seime salė I.Šimonytė.
Pasak jos, Lietuva dalindama „Snorą“ į gerą ir blogą banką seka Latvijos pavyzdžiu, kad ši tokiu būdu susitvarkė su „Parex“ banką ištikusiomis problemomis.
„Mūsų siūlymas yra atskirti gerąją dalį, kaip buvo padaryta „Parex“ atveju“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pasak jos, Lietuva galėjo taikyti „Snorui“ ir kitas pagalbos formas, tačiau jų buvo atsisakyta remiantis tos pačios kaimyninės Latvijos patirtimi su „Parex“. I.Šimonytė teigė, kad ėjusi „etapiniu“ keliu Latvija patyrė daugybę nuostolių ir „leido akcininkams uždirbti iš banko nesėkmės“.
„Kitos pagalbos formos kaip valstybės garantija arba dalyvavimas banko kapitale yra galimos, bet turi būti taikomos esant tam tikroms sąlygoms. Likvidumo pagalba negali būti teikiama bankui, apie kurį yra pagrindo manyti, kad jis turi mokumo problemų“, – sakė I.Šimonytė.
Ministrė pridūrė, kad banko „Snoro“ akcininkai į Vyriausybę niekada nėra kreipęsi pagalbos.
Be to, finansų ministrė pareiškė besitikinti, kad einant tokiu keliu Lietuvos mokesčių mokėtojai bus apsaugoti nuo ant jų pečių griūnančių įsipareigojimų, kai valstybė būtų priversta skolintis garantuojiemiems indėliams išmokėti. Padalinus banką, pasak I.Šimonytės, nereikės indėliams naudoti valstybės sukaupto garantinio fondo.
I.Šimonytė dar kartą pažymėjo, kad banko indėlininkai šiuo metu gali jaustis saugūs. Jos teigimu, iš 4 mlrd. litų „Snore“ laikytų indėlių, 99 proc. yra tokių, kurie mažesni už valstybės garantuojamą 1000 tūkst. eurų sumą.
Tuo tarpu „Snoro“ akcininkai, ministrė pripažįsta, gali nukentėti. „Pagal įstatymą, akcininkams už akcijas bus atlyginta pagal jų tikrąją vertę. Turto vertinimas bus atliktas ir, jei bus ką mokėti, bus akcininkams sumokėta“, – Seime sakė I.Šimonytė.
