Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išrinkite svarbiausią „Pasaulio ekonomikos įvykį 2014“

Rusijos rublis
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Rusijos rublis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulyje populiari chaoso teorijos metafora „drugelio efektas“ – ar gali drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje sukelti tornadą Teksase? Tinka ji ir ekonomikai. Nors Kiniją ar JAV nuo Lietuvos skiria tūkstančiai mylių, įvykiai tose ir kitose ekonomikose atsiliepia ir Lietuvai. 15min.lt nuolat rašo apie svarbiausius pasaulio ekonomikos įvykius. Kviečiame prisiminti ir išrinkti, Jūsų nuomone, svarbiausią jų.

Ukrainos karas atneš labai didelių pokyčių pasaulio ekonomikoje, praėjusią savaitę „Reuters“ rašė pripažintas finansų žurnalistas Anatole Kaletsky.

Dėl Vakarų sankcijų griūva Rusijos ekonomika, dėl Rusijos embargo Europos gamintojai priversti ieškoti naujų rinkų, o tvyranti geopolitinė įtampa verčia Rusiją gręžtis į Kiniją, o Europa dar labiau drąsina ir skubina energetinę žemyno integraciją.

Štai įvykiai, žymintis pasaulio ekonomikos transformaciją šiemet:

1) Naftos kainos kritimas. Dabar jau sunku įsivaizduoti, bet metų pradžioje barelis „Brent“ naftos kainavo 110 dolerių. Metų pabaigoje kaina svyruoja ties 60 dolerių riba. Negana to, ženklų, kad artimiausiu metu kaina turėtų augti, nėra. Lapkritį susitikusios OPEC narės nutarė nemažinti naftos gavybos, o Saudo Arabijos naftos ministras pareiškė, kad ji nebus mažinama ir tuo atveju, jeigu barelio kaina nukris iki 20 dolerių.

Photos.com/Nafta
Photos.com/Nafta

2) Rublio kursas prikaustė ne tik rusų dėmesį. Maskvos biržą ypač akylai stebėjome gruodžio 16 dieną, kai po naktinio Rusijos centrinio banko sprendimo padidinti bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17 proc., euras kainavo beveik 100 rublių. Iš tokių rekordinių žemumų rublis išsikapstė, tačiau jo kursas yra daug silpnesnis nei metų pradžioje. Prieš metus už eurą buvo prašoma 44 rublių, už dolerį – 32.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rublių spaustuvėje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rublių spaustuvėje

3) Kinija aplenkė JAV ir dabar yra didžiausia pasaulio ekonomika. Kinijai pagal vieną rodiklį pavyko aplenkti JAV ekonomiką – Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas yra vertas 17,6 trln. dolerių, palyginti su 17,4 trln. JAV BVP. TVF prognozuoja, kad pagal šį rodiklį Kinija lenks JAV mažiausiai iki 2018 metų. Kinijos ūkio dalis pasaulio BVP dabar taip pat yra didesnė (16,5 proc.) nei JAV (16,3 proc.). Verta atkreipti dėmesį, kad rodikliai yra suskaičiuoti pagal perkamosios galios paritetą, arba, paprasčiau kalbant, pragyvenimo kainą tose valstybėse.

Kinų drakonas
Kinų drakonas

4) Šiemet pradėjo strigti „South Stream“ („Pietų srauto“) dujotiekio projektas, turintis padėti Sibire išgaunamoms dujoms lengviau pasiekti Europą. Galų gale metų pabaigoje pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė atšaukiantis 40 mlrd. eurų vertės dujotiekio projektą. Rusijos kritikai, kaip rašo BBC, teigia, kad dujotiekiai yra ilgi Kremliaus pirštai, padidinantys ekonominę ir politinę Rusijos įtaką, todėl šio projekto atšaukimas yra reikšmingas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pietų srauto“ dujotiekis
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pietų srauto“ dujotiekis

5) Gegužės mėnesį „Gazprom“ su Kinijos valstybine naftos korporacija (CNPC) pasirašė 30 metų dujų tiekimo sutartį „Sibiro galios“ dujotiekiu. Šios sutarties vertė siekia apie 400 mlrd. dolerių. Planuojama, kad dujos pradės tekėti 2018 m., tačiau sutartyje yra paminėta, kad galimas dvejų metų vėlavimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas „Sibiro jėgos“ statybos darbų atidarymo ceremonijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas „Sibiro jėgos“ statybos darbų atidarymo ceremonijoje

Tačiau projektas susilaukia daug kritikos. Pavyzdžiui, laikraščio „Novaja Gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina teigia, kad Rusijos biudžetas iš šio projekto nieko negaus: „Susidaro įspūdis, kad „Sibiro jėgos“ statyba buvo būtina Kremliaus viešiesiems ryšiams todėl, kad Europoje žlugo „Pietų srauto“ statyba. Nesvarbu juk, kur užkasinėti pinigus – vakaruose ar rytuose, svarbiausia – užkasti.”

6) Rugsėjį, siekdamas paskatinti infliaciją, Europos centrinis bankas (ECB) bazinę palūkanų normą sumažino iki 0,05 proc. Šiemet ECB bazinę palūkanų normą mažino dukart. Birželį ji mažinta nuo 0,25 iki 0,15 procento. O rugsėjo mažinimas buvo netikėtas daugeliui analitikų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Euro simbolis prie Europos Centrinio Banko Frankfurte
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Euro simbolis prie Europos centrinio banko Frankfurte

Lapkritį euro zonoje metinė infliacija krito iki 0,3 proc., kai ECB numatytas tikslas yra 2 proc. metinė infliacija.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką