Viršplaninės pajamos dar nereiškia perteklinių pajamų. Įsivaizduokite, kad gaunate 200 Lt daugiau per mėnesį, nei planavote, tačiau turite 400 Lt skolą. Todėl natūralu, kad už netikėtai gautus 200 Lt nepuolate pirkti naujų batų, o grąžinate dalį skolos.
Tačiau „Sodrai“ tokia logika negalioja. Nepaisant to, kad fondo skola siekia apie 10 mlrd. Lt, neplanuotai gautas lėšas ketinama išleisti, o ne skirti skolos grąžinimui.
Valstybė kasmet praranda 300 mln. litų
Ž.Mauricas skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodros“ skolos aptarnavimas siekia apie 300 mln. Lt kasmet.
„Viršplaninės pajamos priklauso nuo dviejų dalykų – nuo to, kiek pavyksta surinkti pajamų, ir nuo to, kiek būna planuojama surinkti pajamų. Kadangi šiais metais planas yra neambicingas – planuojama, kad „Sodros“ deficitas sieks 1,2 mlrd. Lt, tai, be abejo, galima tikėtis šiokių tokių viršplaninių pajamų“, – 15min.lt sakė Ž.Mauricas.
Be to, skola nėra nemokama – jos aptarnavimas kasmet kainuoja šimtus milijonų litų. „Sodrai“ reikalingų lėšų pasiskolina Vyriausybė. Paskolos palūkanos kainuoja tiek, kokios yra Lietuvos obligacijų palūkanos.
Ž.Mauricas skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodros“ skolos aptarnavimas siekia apie 300 mln. Lt kasmet. Tai reiškia, kad, jeigu „Sodra“ neturėtų skolų, valstybė kasmet papildomai turėtų apie 300 mln. Lt, kuriuos galėtų skirti, pavyzdžiui, pensijų kompensavimui arba jų padidinimui.
„Sodra“ artėja prie kracho
Pasak Ž.Maurico, „Sodros“ biudžeto deficitas atrodo pakankamai grėsmingai ir liudija apie tai, kad būtina „Sodros“ reforma.
„Einant tokiu keliu po kelerių metų „Sodra“ gali tapti nefunkcionali, skola išaugs iki tokio lygio, kad tas problemas vis tiek reikės spręsti. Spręsti, tikėtina, reikės tų pačių pensininkų pinigais. Taip, kaip buvo daroma 2010 metais.
Pirmas prioritetas turėtų būti „Sodros“ biudžeto subalansavimas, kuris tapo deficitinis 2008 metais. Bet planai bent jau artimiausių metų yra tokie, kad jis vis dar bus deficitinis. Po kelerių metų „Sodra“ turės tikrai labai didelių finansinių problemų. Reikės riboti išlaidas, daryti „Sodros“ reformą, kuri yra seniai pribrendusi – bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto ir tokiu būdu stengtis subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Esant dabartinei situacijai, sunkiai matau, kaip „Sodra“ gali didinti išlaidas, nes ji paprasčiausiai nesurenka pakankamai pajamų“, – sakė ekonomistas.
Apie viršplanines pajamas, pasak jo, kalbėti yra lengva – jeigu vietoje 1,2 mlrd. Lt deficito „Sodra“ suplanuotų 2 mlrd. Lt deficitą, būtų gauta 800 mln. Lt viršplaninių pajamų, tačiau tai realios situacijos neatspindėtų.
