Kad darbai magistralėje aktyviai verda, šiuo metu savo akimis gali įsitikinti ir Kauno miesto bei rajono gyventojai. Kaip tik šiuo metu abipus magistralės įrengiamos tinklo tvoros kelio ruožuose Kaunas–Sitkūnai–Babtai bei tarp Cinkiškių ir Ariogalos kairėje ir dešinėje kelio pusėse. Taip pat vyksta ir Elektrėnų viaduko rekonstrukcija. Šiuos darbus planuojama baigti jau rugsėjo pabaigoje, o bendra jų vertė – beveik 7 mln. Lt. Darbai finansuojami iš ES struktūrinės paramos ir mūsų valstybės biudžeto lėšomis.
Eismas kasmet intensyvėja
Viena iš svarbiausių Lietuvoje magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda užtikrina patogų susisiekimą tarp trijų didžiausių šalies miestų, ji taip pat yra transeuropinio kelių tinklo dalis. Ja vyksta itin intensyvus transporto eismas, važiuoja vis daugiau automobilių, gabenami kroviniai, todėl jos techninei būklei ir eismo saugos priemonėms skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo metu vykstantiems magistralės rekonstrukcijos darbams naudojama 2007–2013 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo parama.
Lietuva gali pagrįstai pasigirti puikiai išplėtota kelių infrastruktūra. Tačiau jai atnaujinti ir modernizuoti reikalingi dideli finansiniai ištekliai, todėl ES parama šiam sektoriui labai svarbi.
Patogiai pasiskirstys transporto srautai
Vasarą daugybė lietuvių pajuda link pajūrio – Palangos, Klaipėdos ar Neringos. Šiomis kryptimis vykstantys vairuotojai negali nepastebėti prie Klaipėdos esančioje Jakų sankryžoje vykdomų milžiniškos apimties darbų.
Čia statoma ilgiausia Lietuvoje – 610 m ilgio keturių eismo juostų estakada Kauno–Klaipėdos ir Klaipėdos–Kauno kryptimi. Jakų sankryžoje taip pat bus rekonstruotas tunelinis viadukas su šviesoforais viduje, nutiesta daugiau kaip kilometras naujo kelio ir rekonstruota 340 m esamo kelio dalis. Tai pirmasis šios sankryžos rekonstrukcijos etapas, kurį numatoma baigti lapkričio pabaigoje.„Jakų sankryžos rekonstrukcija – itin sudėtingas projektas, kuriam vykdyti sutelkta „Kauno tiltų“ profesionalų komanda. Darbams atlikti naudojamos naujausios technologijos bei patikimos ir kokybiškos medžiagos. Estakada, tikimės, taps puikia susisiekimo jungtimi važiuojantiems automagistrale į Klaipėdą ir leis optimaliau paskirstyti automobilių srautus“, – sakė Aldas Rusevičius, „Kauno tiltus“ valdančios „Tiltra Group“ Inžinerinio departamento vadovas.
Darbų pabaiga – 2012 metais
Artimiausiu metu planuojamas ir antrasis Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapas, kurį baigus eismas vyks trimis lygiais. Numatoma įrengti dviejų eismo juostų estakadas kryptimis Kaunas–Palanga (2–ame lygyje) bei Palanga–Kaunas (3–iame lygyje). Taip pat bus nutiesta 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų takų, įrengta apie 1 km triukšmą slopinančių sienučių. Numatoma, kad šio etapo darbai bus atlikti iki 2012 m. pabaigos.
2010 metais į Lietuvos transporto sektorių numatoma investuoti 1,5 mlrd. litų, iš jų 1,1 mlrd. litų sudarys ES struktūrinės paramos lėšos.Baigus numatytus darbus, Jakų sankryžoje patogiai pasiskirstys transporto srautai, judantys keliais Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda. Rekonstruota sankryža pagerins susisiekimą su Klaipėdos jūrų uostu ir Lietuvos pajūriu, padės užtikrinti saugesnį eismą.
Bendra numatoma abiejų sankryžos rekonstrukcijos etapų vertė – apie 160 mln. Lt, jiems suteikiama ES Sanglaudos fondo parama.
Skaičiuojama, kad per parą Jakų žiedu pravažiuoja maždaug 25 tūkst. automobilių srautas. Po rekonstrukcijos automagistrale atvykę vairuotojai ties žiedu galės nebesustoti – pasirinkę kryptį į Kauną, Šilutę, Palangą ar Klaipėdą jie galės važiuoti tolyn.
Patogiau ir vairuotojams, ir vietos gyventojams
Per Grigiškes magistrale važiuojantys vairuotojai jau gali justi čia atliktų darbų efektą. Visai neseniai čia baigtas pirmasis magistralės Vilnius–Kaunas ruožo ties Grigiškėmis rekonstrukcijos etapas. Šiemet numatoma pradėti antrąjį darbų etapą, kurį pabaigus 2011 metais šis magistralės ruožas atitiks tarptautinius standartus, eismo sąlygos čia bus ir geresnės, ir saugesnės.
Kalbant apie Grigiškėse vykdomus darbus saugumas akcentuojamas neatsitiktinai – kelio ruože ties Grigiškėmis eismo intensyvumas nuolat auga, tai viena iš avaringiausių magistralės vietų. Rekonstrukcijos darbai ne tik padidins kelio pralaidumą, bet ir pagerins saugumo situaciją.
Magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda Grigiškių seniūniją dalina į dvi dalis – pramoninę teritoriją šiaurinėje dalyje ir gyvenamąją pietinėje. Automagistralės kategoriją atitinkantis kelias šiame ruože iki rekonstrukcijos buvo naudojamas kaip reguliuojamo eismo gatvė, kurioje buvo dvi sankryžos su susikertančiais transporto srautais bei kelios apsisukimo vietos. Dažnai avarines situacijas sukeldavo pėstieji ir dviratininkai, neleistinose vietose kertantys magistralę.
Ruošiamasi antrajam etapui
Pirmajame etape daugiausia rekonstrukcijos darbų vyko magistralės ruože nuo Vilniaus pusės. Jau pastatyta skirtingų lygių sankryža, pėsčiųjų viadukas, rekonstruotos požeminės perėjos ir viadukas per geležinkelį, paplatintas tiltas per Vokę, baigtas rekonstruoti beveik 3 km ilgio ruožas magistralės dešinėje pusėje, nutiesti jungiamieji keliai. Be to, už Grigiškių abipus magistralės 3,5 km ruože įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.
Antrojo rekonstrukcijos etapo metu tęsis kelio dangos platinimo ir stiprinimo darbai, bus įrengta dar viena skirtingų lygių sankryža nuo Kauno pusės, statomas naujas tiltas per Vokės tvenkinį, įrengiami apsauginiai atitvarai ir apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, statomos garsą slopinančios sienutės tarp kelio ir gyvenamųjų namų.
Abiems rekonstrukcijos etapams finansuoti naudojama ES Sanglaudos fondo parama, pirmojo etapo projekto vertė yra 22,34 mln. litų (iš jų ES parama – 6,98 mln. litų), antrojo etapo projekto vertė – 94,91 mln. litų, didžiąją dalį numatoma finansuoti ES lėšomis.
 |
